Šiuo metu yra jau beveik 2 tūkstančiai ikiteisminių tyrimų šiais metais, kurie yra pritaikyti dėl baudžiamojo kodekso straipsnio [259 str. II dalis] <...> ir 70 % asmenų, kuriems yra pritaikomas baudžiamasis kodeksas yra 18 – 29 metų žmonės.*
Aušrinė Armonaitė - LR Seimo narė

DELFI paprašyta atsiųsti savo teigiantį pagrindžiančių įrodymų, A. Armonaitė atsakė rėmusis dviem šaltiniais.

Aušrinė Armonaitė

Viename iš jų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skelbiamoje analizėje, nurodoma, kad 2017 metais dėl BK 259 str. II dalies Lietuvoje pradėti 1993 ikiteisminiai tyrimai. Palyginti su 2016 metų duomenimis, ikiteisminių tyrimų už nedidelį psichotropinių medžiagų kiekį turėjimą savo reikmėms skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu (2016 metais užregistruota 1590 tokių atvejų).

Išaugęs ikiteisminių tyrimų skaičius siejamas su visišku psichoaktyvių medžiagų kriminalizavimu, įsigaliojusiu nuo praėjusių metų.

Toje pačioje analizėje skelbiama, kad per 2017 metus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis nusikaltusių nepilnamečių skaičius išaugo 2,12 karto. Taip pat pastebimas augimas jaunų suaugusiųjų segmente. Per vienerius metus 18 – 29 metų žmonių, kuriems taikyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu psichoaktyvių medžiagų, padaugėjo 1,73 karto (1385 asmenys). Šis skaičius sudaro maždaug 70% visų nubaustųjų.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas jauniems žmonėms užkerta kelią ateityje siekti karjeros policijoje, aviacijoje, valstybės valdyme. Tokį įrašą turintys jaunuoliai taip pat negali studijuoti karo akademijoje.

Atsakomybės už nedidelį narkotikų kiekį savo reikmėms palyginimas

Panašios tendencijos išlieka ir šiemet. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbiamais duomenimis, šiemet iki rugsėjo mėnesio pagal BK 259 str. II dalį jau pradėti 1639 ikiteisminiai tyrimai. Tai – naujausia visuomenei pateikiama statistika.

Išliekant tokiai pačiai baudžiamajai tvarkai, akivaizdu, kad šiuo metu nubaustųjų skaičius jau yra didesnis, o iki naujų metų gali susilyginti su praėjusių metų duomenimis arba net juos perkopti. Taigi, Seime pateikdama statistinę informaciją A. Armonaitė buvo teisi.

Naujausioje Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos strategijoje baudžiamosios atsakomybės už nedidelį psichoaktyvių medžiagų kiekio laikymą be tikslo jas platinti taikymas įvardijamas kaip „ultima ratio priemonė, turinti didelį šalutinį poveikį – teistumą ir stigmatizaciją.“

Dabartinę baudžiamąja politiką siūloma keisti administracinėmis sankcijomis arba jas panaikinti apskritai.

Strategijoje nurodoma, kad narkotikų politika turėtų būti orientuota į visuomenės sveikatos palaikymą ir pagalbos vartojantiems suteikimą.

  • Šaltiniai
  • 2018-12-04 Seimo rytinis posėdis Nr. 238
  • Pokalbis elektroniniu paštu su LR Seimo nare Aušrine Armonaite
  • Teisės, sveikatos ir socialinės sistemų, susijusių su narkotikų politika Lietuvoje analizė, 2018
  • Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veikas ir asmenis, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda; Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
  • Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenys

*259 straipsnio II dalis skelbia : „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.“