Kalbėdami apie Abu Dabį ar Dubajų visi įsivaizduojame nerealią miestų didybę, kurią sukūrė šiuos Emyratus valdantys šeichai. Ten viskas „geriausia“ ir „didžiausia“, tiesiog ateities pasaulis. Žiniasklaidoje vis išlenda dviejų nuotraukų palyginimas – kaip Dubajus atrodė devyniasdešimtaisiais, ir kaip atrodo dabar. Kiek daug ten visko išdygo. Ir patikėkite, kiek dar daug visko ruošiasi išdygti...
Kai pirmą kartą apsilankai šiame krašte – imi suvokti žmogaus galybę, tą jėgą, kiek žmonės sugeba padaryti ir sukurti savo rankomis. Net ir gamtą apgauti. Juk ten, kur stovi aukščiausias pasaulio pastatas, ir ten, kur veikia auksu tviskantis prekybos centras buvo dykuma. Tiesiog didžiuliai laukai smėlio. Bet sukišo milijardus, ir vietoj dykumos – civilizacija.
Tačiau šįkart nusprendžiau jums papasakoti apie kitą Jungtinių Arabų Emyratų pusę, apie tą, kuri dar nebuvo paliesta pinigų. Tai yra tikrasis šios šalies veidas, lygiai toks, koks buvo prieš šimtus ar tūkstančius metų. Gerai, gerai... meluoju. Pasikeitė ten šis tas. Atsirado barų, viešbučių, ligoninių ir dar šio to. Bet iš esmės – ten karaliauja smėlis. Jis yra visagalis. Jis gali paklaidinti turistą, užpustyti ir į nežinią „praryti“ kelius, sugadinti jūsų vakarienę, kurią ten gausite. Smėlis gali labai daug, ir būdami ten, visi tai ima suprasti.
Vietinis vairuotojas, na, ne visai vietinis, bet jau dvidešimt metų čia gyvenantis indas Kaltarajus, sako, kad pas juos, visai kaip pas mus Europoje, reikia valyti kelius. Tik mes laukiame, kad miestą prižiūrinčios tarnybos nuvalytų sniegą, o štai jie – kelininkų prašo atsakingai valyti smėlį. Ir žinokite, lygiai taip pat, kaip ir mes pyksta, jeigu smėlis nebūna nuvalomas laiku. Staiga kyla smėlio audra, jį ima pustyti į visas puses. Per porą valandų kelias gali tapti visiškai nepravažiuojamu. Mes su Kaltarajumi net pasijuokėme, kad kelininkai niekada nebūna pasiruošę. Jie visada vėluoja, jiems visada neužtenka mašinų valymo darbams.
Tad nepykime ant mūsų šalies kelių priežiūros darbuotojų. Tai vyksta net ir turtingame Emyratų krašte. Greičiausiai tai vyksta visame pasaulyje. Tik dykumos kraštuose viskas sudėtingiau, ten kartais net ir audrų nereikia. Smėlis nevaldomai byra ant kelių net ir pačią ramiausią dieną. Ir jeigu tuos kelius nustotų valyti, jeigu tik savaitei streikuotų valytojai – viskas, jie paskęstų nežinomybėje. Savo akimis mačiau, kiek daug pribyrėjo ant kelkraščių. O juk tik pusę dienos buvo nevalyta. Kai ten nuvyksite, patys tuo įsitikinsite.
Noriu priminti, kad šią žiemą kaip niekada pigiai galite nukeliauti iki Abu Dabio. Skrydžiai iš Vilniaus, su greitu persėdimu Rygoje, į abi puses kainuoja 249 eurus. Tokią kainą lietuviams pasiūlė skrydžių kompanija „Airbaltic“. Tiesa, pigiausi bilietai greitai tirpsta, juos rasite ne visomis datomis, tačiau tikrai norint – galima susirasti ir susiplanuoti ypatingas atostogas.
Tik tiesiai į dykumą niekas neskraidina. Iš pradžių aplankysite prabangią vietos civilizaciją, o tada, bet kuriame viešbutyje, ar net Abu Dabio centre įsikūrusiuose ekskursijų biuruose galite užsisakyti kelionę į smėlynus. Jų yra įvairių rūšių, trumpų ir ilgų, labai ekstremalių ir visai ramių. Šeimoms ir poroms bei sportininkams ir norintiems aštrių pojūčių. Pati trumpiausia išvyka į dykumą trunka maždaug 5-6 valandas.
Svarbu žinoti, kad Arabijos dykumoje vasaros dienomis temperatūra pakyla iki 40-50 laipsnių karščio, todėl tuo laikotarpiu būtina prisitepti kuo daugiau kremo nuo saulės, prisidengti galvą ir saugotis saulės smūgio bei apsidengti kuo nors, nuo nudegimų. Jūs aišku suprantate, kad bus žiauriai karšta, bet tokia jau ta gamta. Žiemą temperatūra nukrenta iki 5-15 laipsnių. Labai retai, bet pasitaiko ir neigiamų temperatūrų. Tad ruošiantis į dykumą gruodį ar sausi – būtina pasirūpinti ir šiltesniais rūbais. Man pasisekė labiau – šiuo metu ten maždaug 24-26 šilumos. Visiška tobulybė. Nei išsirengti, nei prisirengti nereikėjo.
Beje, apie drabužių stilių daug negalvokite. Žinoma, norėsite nusifotografuoti ir atrodyti gražiai. Bet atminkite, kad viskas, ką apsivilksite, vėliau bus padengta smėliu. Iš pradžių to net nepastebėsite. Lyg ir į akis nepučia, lyg ir visas smėlis po kojomis. Bet kai tik grįšite į viešbutį mieste – pamatysite, kad išsismėlinote viską: plaukus, ausis, apatines kelnaites, viską!
Užsisakydami kelionę į dykumą jūs galite rinktis iš daugybės ten siūlomų pramogų. Pačios populiariausias: pavalgyti dykumos restorane, aplankyti vietinių gyventojų-beduinų kaimą, pasižvalgyti po kupranugarių fermas. Pigiau bus, jeigu ekskursija vyks su grupe kitų turistų, jos būna nedidelės, todėl nesijaudinkite, niekas netrukdys ir neerzins.
Už 6 valandų turą planuokite sumokėti apie 35-145 Eur, o už turą su nakvyne – nuo 70 eurų beduinų stovykloje iki 1200 eurų prašmatniame viešbutyje.
Dar yra specialus, gurmanams skirtas turas su vakariene prašmatniame, garsaus šefo restorane stebint saulėlydį, už jį žmonės moka po 435 eurus.
Į dykumą važiuoja tik specialiai tam paruošti visureigiai. Prieš nusukdami iš asfaltuoto kelio į smėlynus, jie sustoja, vairuotojai šiek tiek nuleidžia oro slėgį padangose. O tada jau tvirtai įsikibkite. Visur pilna perspėjimų, kad būtina užsisegti diržus ir tvirtai laikytis. Aš esu drąsus veltis į visokius nuotykius, bet tikrai sąžiningai sakau – visiškai suskystu, kai tie nuotykiai įsibėgėja. Visa gerkle spiegiau, kai mūsų visureigio vairuotojas pasileido per dykumos kopas. Jis suko ratus, nardė po jas. Galvojau du dalykus: vemsiu ir mirsiu. Arba dar baisiau: mirsiu apsivėmęs.
Jeigu jums juokinga ir skaitydami mane bloguoju minite, štai vienas faktas: Tel Moreeb kopa Arabijos dykumoje, anot kai kurių šaltinių, yra aukščiausia smėlio kopa pasaulyje. Nenuostabu, kad 50 laipsnių įkalnė vilioja visureigių ir motosporto entuziastus iš viso pasaulio. O kiekvieną žiemą galingiausių regiono visureigių ir keturračių vairuotojai rungtyniauja „Moreeb Hill Climb event“ varžybose.
Dažniausiai turistai savo visureigių vairuotojų prašo daugiau greičio, daugiau ekstremalumo. Vairuotojai klauso klientų, ir vis gazuoja, gazuoja. Nepersistenkite su savo prašymais. Vis dėlto, ne visi ekstremalūs nuotykiai dykumoje baigiasi sėkmingai.
2014 metais žuvo jauna, vos 24 metų rusų turistė, o penki žmonės buvo sužeisti safaryje šalia Adžmano miesto. Avarija įvyko dėl to, kad pakistanietis vairuotojas važiuodamas didžiuliu greičiu rėžėsi į kopą.
Aš jus dar pagąsdinsiu, nes noriu, kad tinkamai įvertintumėte savo galimybes ir būtumėte šimtu procentų saugūs. Vienas didžiausių pavojų – pasiklysti dykumoje. Neretai turistai pervertina savo jėgas ir gebėjimą orientuotis ištiso smėlio dykynėje. Štai viena pora 2012 metais nuomotu visureigiu išvažiavo iš prabanga tviskančio „Emirates Palace“ viešbučio Abu Dabyje į dykumos safarį ir būtų negrįžę, jei ne policijos atkaklumas.
Poros automobilis įstrigo dykumoje ir jie niekaip negalėjo jo išjudinti. Didžiuliame karštyje turistai kovojo su smėliu penkias valandas, kol galiausiai paskambino policijai. Kadangi užsieniečiai negalėjo tiksliai nupasakoti savo būvimo vietos, o jų automobilis buvo iki pusės paniręs į smėlį, paieškos operacija gerokai užtruko. Laimei, porelę pavyko surasti.
Pasaulyje yra nuskambėjusi ukrainiečio ralio vairuotojo Vadimo Nesterchuko tragiška istorija. Jo automobiliui įstrigus dykumoje netoli Abu Dabio, jis mėgino pasiekti artimiausią kaimą, tačiau nuo dehidratacijos pusiaukelėje mirė. Jo kūnas rastas netoli Liwa oazės.
Ir ne tik dykuma gali pražudyti nepasiruošusius. Alex Underhill, Emyratuose gyvenęs britas neatlaikė karščio kopdamas į kalną, nualpo ir mirtinai susitrenkė galvą, bent taip rašoma medikų tyrimo išvadose.
Bet ne automobiliniai pavojai mane baugino labiausiai. Štai, ką sužinojau iš ekskursijas į dykumas organizuojančios agentūros – jie man pasakė, kad mirti galiu nuo tam tikrų įkandimų. Pasirodo, jei nesilaikysite paprastų saugumo taisyklių, jūsų dienas pabaigti gali elementariausia... skruzdėlė.
Nors dykumos flora ir fauna gana skurdi, Emyratų dykumų smėlyje tyko ne patys maloniausi sutvėrimai: gyvatės, vorai, skorpionai ir skruzdėlės. Nors ekspertai sako, kad gyvūnai puola tik tuomet, kai jaučiasi pažeidžiami, juos įbauginti gali pasirodyti ne itin sudėtinga. Jei nuspręsite nusiauti batus ir savo pėdomis pajausti karštą dykumų smėlį, galite prisišaukti nelaimę. Geriausia, pasak vietinių, visuomet gerai apsidairyti, o jei pamatėte gyvatę, ją tiesiog apeiti.
Tačiau labiausiai saugotis reikėtų skruzdėlių, nes jų įkandimas daliai žmonių gali sukelti stiprias alergines reakcijas, užblokuojančias kvėpavimo takus. Ji įkanda, o tu mirtinai uždusti. Viskas, finito.
Privaloma dalis lankantis dykumoje – pamatyti kupranugarius. Ar pavienius, ar visą jų fermą. Buvau tokioje ir aš, pasidariau pačią juokingiausią asmenukę savo gyvenime.
Neretas turistas įsivaizduoja, kad kupranugaris – geraširdis gyvūnas, negalintis nė musės nuskriausti. Vis dėlto, jei susidursite su prie žmonių nepratusiu kupranugariuku ar jį savo įžūliu elgesiu įsiutinsite, galite likti su mėlynėmis, suraižymais ar netgi be pirštų. 2016 metais Al Ain kupranugarių turguje kupranugaris vienam jį maitinusiam vyrui nukando vidurinį pirštą. Laimei, laiku patekus į ligoninę, jis buvo prisiūtas atgal. Tarp kupranugarių augintojų įkandimai itin dažni, ypatingai per poravimosi sezoną. Tad tik įsivaizduokite, ką hormonų apimtas kupranugaris padarytų nepatyrusiam svetimšaliui turistui. Jie mieli, bet pavojingi.
Kita istorija: visai neseniai internete paplito įrašas, kuriame vaikinas su akinukais ir baltais marškinėliais filmuoja save, o jam iš paskos eina septyni kupranugariai. Vėliau matosi, kaip vienas gyvūnas priartėja, atsistoja ant galinių kojų, o priekinėmis pastumia vaikiną. Šis, žinoma, skaudžiai parkrenta. Filmukas per kelias dienas sulaukė beveik 90 tūkstančių peržiūrų. Abu Dabio dykumoje apie jį visi kalba, kaip apie didžiausią sensaciją.
Jeigu dykumoje praleisite daugiau nei dieną, aplankykite ne tik kupranugarius, bet ir sakalus. Šie paukščiai dykumų gyvenime tokie svarbūs, kad Abu Dabyje yra įkurta pirmoji ir didžiausia Sakalų ligoninė. Vietiniai sako, kad ten vyksta panašus veiksmas kaip žmonių ligoninėje – ant ratukų operacijoms gabenami paukščiai, prie gyvybę palaikančių aparatų savo eilės laukia kiti. 1999 metais įkurtoje ligoninėje per metus gydoma apie 11 500 šių paukščių. Rentgeno aparatai, inkubatoriai ir kita žmonių ligoninėse taikoma technika sutinkama ir čia. Sako, kad Emyratų gyventojai savo sakalus myli kaip savo vaikus. Paukštukai turi pasus ir kai kuriose avialinijose net gauna savo atskirą vietą lėktuve.
Gal daug kas nustebs, bet smėlynuose yra nemažai barų, kavinių ir net restoranų. Dauguma maitinimo įstaigų atrodo kukliai, gal net suabejosite jų higienos būkle. Bet Abu Dabyje gyvenantys lietuviai mane patikino, kad maistas ten tikrai gerai ruošiamas ir yra šimtu procentų saugus. Aš gi dar galiu pridėti, kad ir labai skanus. Valgiau viename iš bufetų.
Beje, prieš vakarienę visi lankytojai kviečiami nemokamai parūkyti. Jungtiniuose Arabų Emyratuose labai svarbios kaljano, čia vadinamo „šiša“, tradicijos. Šis tabako rūkymo būdas yra neatsiejamas nuo dykumos gyventojų gyvenimo būdo. Viena populiariausių vietų – „Arabian Nights Village“, kur ištisą naktį verda dykumos linksmybės.
Šalia maitinimo įstaigų būna įsikūrę įvairių pramogų organizatoriai. Labiausiai man įstrigo „sandboarding“ – čiuožimas daiktu panašiu į snieglentę, tik ne sniegu, o smėliu. Valanda tokių linksmybių kainuoja apie 20 eurų.
Ir žinoma, šiek tiek pagalbos ieškantiems, kur apsistoti dykumoje:
„Qasr Al Sarab“ arba angliškai „Mirage Palace“ – prabangiausias dykumų viešbutis pasaulyje. Įsikūręs Rub Al Khali dykumos pakraštyje jis turistams primena tikrą tūkstančio ir vienos nakties pasaką. Iš smėlio kalnų iškyla pastatas, primenantis arabišką fortą. Tai penkių žvaigždučių viešbutis ir SPA centras, kuriame yra daugiau nei 60 baseinų! Dykumoje tai lyg miražas. Viešbučių paieškos portale „Booking.com“ rašoma, kad paprasčiausias numeris vienai nakčiai čia kainuoja 428 Eur, ištaigingas numeris su terasa porai atsieis 632 Eur, o jeigu norisi maksimalios prabangos galima užsisakyti vieno miegamojo vilą su baseinu už 877 eurus.
Mažiau prabangų numerį dviem galima rasti „Tilal Al Liwa“ viešbutyje dykumoje. Naktis ten kainuoja tik 96 eurus. Įspėjimas: kambaryje gali būti visokių gyvių. Už panašią kainą galima apsistoti ir tradicinėje beduinų palapinėje su patogumais. Gyvių ten bus dar daugiau.
Patiems ekstremaliausiems keliautojams siūloma avantiūra – vežtis savo palapinę ir statytis ją tiesiog dykumoje. Vis dėlto, tam reikia kaip reikiant pasiruošti: išsinuomoti tinkamą automobilį (keturiais ratais varomą visureigį), o dar geriau – du (vienas atsargai), be to, pasiimti kompasą, kastuvą, didžiules atsargas degalų ir vandens. Kadangi tarp dykumos kopų labai lengva pamesti kelią, svarbu su savimi turėti žemėlapį. Jei pasiryšite šiam nuotykiui, duodu patarimą – viena geriausių vietų stovyklavietei – aplink Liwa oazę. Garantuotai patys gražiausi saulėtekiai ir saulėlydžiai.
Šiemet Abu Dabio turizmo agentūra „Desert Rose Tourism“ kviečia dykumoje sutikti naujuosius metus. Beduinų stovykloje vyks vakarėlis, apjungiantis jų tradicijas ir vakarietiško naujųjų sutikimo elementus.
Bet jeigu ten keliausite sausį, vasarį ar dar vėliau – nieko neprarasite. Šokiai, triukšmingos puotos ten vyksta absoliučiai kiekvieną naktį.
Ir kaip visada, pasakojimą iš Jungtinių Arabų Emyratų noriu pabaigti su tėvišku rūpesčiu: jeigu elgsitės protingai, ten praleistas laikas jums įsimins ilgam. Tikrai norėsite sugrįžti.
