Antra, S. Skvernelis nėra savarankiškas. Jis priklausomas nuo Ramūno Karbauskio. Tik pastarajam paliepus buvo „nuimti“ kultūros ir aplinkos ministrai. Jei Premjeras tikrai dirbtų su ministrais kaip „komanda“ – būtų išdrįsęs apie atleidimą su ministrais pasikalbėti. O ne paskelbęs apie išmetimą spaudos konferencijoje. Vietoj „komandinio“ darbo Vyriausybė yra valdoma kaip „Agrokoncernas“. Tokie yra verslininko R. Karbauskio metodai.
Trečia, toks būdas atleisti ministrus rodo ir R. Karbauskio bei jo vadovaujamos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kovos su Prezidente užkulisius. Apie planuojamus atleidimus Prezidentė net nebuvo informuota (o derėtų, tiek pagal Konstituciją, tiek vadovaujantis bendru atsakomybės už valstybę principu). R. Karbauskis žadėjo kojos nekelti į prezidentūrą, kol joje bus D. Grybauskaitė. S. Skvernelis pralenkė savo patroną ir „darbdavį“ – nusprendė net nepaskambinti.
Ir pabaigai. Atleisti ministrai labai susiję su regionais. Mokytojai vietoj žadėto atlyginimo didėjimo gavo sumaištį, supriešinimą, buvo išvadinti netikėliais. Ar per dvejus metus kultūros darbuotojai regionuose pajuto kokias nors teigiamas permainas? Ne, tik „optimizaciją“. Ar urėdijų reforma padėjo regionams išlaikyti darbo vietas? Kadangi atsakymai į šiuos klausimus neigiami, nesunku nuspėti, kad nepasitenkinimas dabartine valdžia regionuose vis labiau auga.
O ką žadėjo R. Karbauskis prieš dvejus metus? Kad laimės visus rinkimus. Išsvajotos pergalės tolsta. Už poros mėnesių savivaldos rinkimai, o nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas valstiečių-žaliųjų valdžia spartėja. Todėl ir griebiamasi tokių „Agrokoncerno“ valdymo metodų. R. Karbauskis ir S. Skvernelis, matyt, tikisi, kad jei ne „kova“, tai bent nepopuliarių pareigūnų atleidimai rinkėjams padarys įspūdį.