Rusija praėjusią savaitę Kerčės sąsiauryje užėmė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus ir sulaikė jų įgulas, be to, Kijevas kaltino rusus varžant laivų judėjimą šiuo sąsiauriu, jungiančių Azovo ir didesnę Juodąją jūras.
F. Mogherini sakė, kad ES „patiria poveikį“, ir ji šį klausimą iškels per susitikimus Milane su Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais.
„Mes itin susirūpinę dėl įvykių Azovo jūroje, ne tik dėl pasikėsinimų į Ukrainą, bet ir dėl to, kad veikla Azovo jūroje labai smarkiai lėtina ir laivus, plaukiojančius su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis“, – sakė F. Mogherini, atvykusi į derybas su NATO užsienio reikalų ministrais.
„Taigi, mes patiriame poveikį savo ekonomikoms, nekalbant apie grėsmes saugumui, kurias šiandien aiškiai matome“, – pažymėjo ji.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusija pradėjo šaudyti į tris Ukrainos karinio laivyno laivus, bandžiusius perplaukti Kerčės sąsiaurį, ir galiausiai juos užėmė. Rusų pajėgos sulaikė 24 ukrainiečių jūreivius, kurių trys buvo sužeisti.
Šis incidentas buvo pavojingiausias per pastaruosius kelerius metus tarp abiejų kaimynių, įsivėlusių į konfrontaciją nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, ir parėmė separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Nepaisant tarptautinių raginimų paleisti ukrainiečių jūreivius, jie buvo nuteisti du mėnesius kalėti ir ir dabar yra laikomi Maskvoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas antradienį derybomis su NATO ministrais pasinaudojo tam, kad paspaustų Aljansą pateikti „visapusį atsakymą“ į Rusijos keliamą grėsmę saugumui.
Nenorėdami kurstyti įtampos ar įsivelti į sudėtingą konfliktą, Europos lyderiai atmetė Ukrainos raginimus labiau paremti ją prieš Maskvą.