Yra ir dar viena jo vardu pavadinta gatvė, kuri apie permainingą ištikimybę vis labiau nenuspėjamame Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pasaulyje pasako daugiau, nei Lenkijos asmenybės kultas.
Lietuvos sostinės Vilniaus savivaldybė neseniai L. Kaczynskio vardu pavadino šalia savo būstinės esančią gatvę. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis per ceremoniją pareiškė, kad tai – pagarbos ženklas „iškiliam Lietuvos draugui“, nepaisant to, kad Lietuva ir Lenkija didžiąją XX amžiaus dalį puoselėjo nesantaiką.
L. Kaczynskis per savo prezidentavimo metus Lietuvoje lankėsi kelioliką kartų. „Šios gatvės egzistavimas – priminimas, kad mūsų šalių santykiai turi vėl sugrįžti į aukso amžių“, - teigė S. Skvernelis.
Lietuva labiausiai iš trijų mažyčių Baltijos šalių rytiniame NATO flange stengiasi stiprinti ryšius su Lenkija, kurią vis tvirtesniu kumščiu valdo nacionalistų partija, vadovaujama L. Kaczynskio brolio dvynio. Besiskleidžiantys šalių santykiai atspindi buvusių sovietinių valstybių realybę. Kai Baltiesiems rūmams vadovauja D. Trumpas, o daugiausia pasitikėjimo kelianti Europos lyderė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel rengiasi atsistatydinti, metas ieškoti sąjungininkų, kurie padėtų pasipriešinti V. Putino Rusijos grėsmei.
Lenkijos valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija atvirai konfliktuoja su Europos Sąjunga dėl kišimosi į teismų ir žiniasklaidos veiklą, tačiau ji – ištikima NATO narė, pelniusi D. Trumpo administracijos palaikymą.
Nors kitos buvusios komunistinės valstybės, tokios kaip Vengrija ir Rumunija, stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp rytų ir vakarų interesų, Lenkija neslepia gilaus įtarumo Vladimiro Putino Rusijos atžvilgiu.
L. Kaczynskis žuvo prieš aštuonerius metus, kai vyriausybės lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys Lenkijos elito narių, dėl tiršto rūko nukrito ir sudužo netoli Rusijos miesto Smolensko. „Įstatymo ir teisingumo“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis kaltina V. Putiną prisidėjus prie to, ką jis vadina politine žmogžudyste, o šis incidentas tapo partijos rėmėjų žaibolaidžiu.
Taigi Lenkija yra patogi sąjungininkė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios 10-ojo deš. pradžioje sugebėjo išsivaduoti iš griūvančios Sovietų Sąjungos. Šios trys valstybės šiemet pasirašė susitarimą sinchronizuoti elektros tinklus su vakarų Europa per Lenkiją, galutinai nutraukdamos regiono priklausomybę nuo sovietmečio laikų tinklų.
Kariniu požiūriu bendradarbiavimas su Lenkija gyvybiškai svarbus siekiant apsaugoti Suvalkų koridorių – 100 kilometrų žemės ruožą, kuris tęsiasi tarp Rusijos anklavų Kaliningrado ir Baltarusijos.
Suvalkų koridorius yra NATO fizinis ryšys tarp Baltijos regiono ir likusios Europos dalies. NATO yra dislokavusi Lietuvoje savo kariuomenę, Lenkijos vyriausybė taip pat nusiteikusi priimti nuolatines NATO pajėgas. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rugsėjį lankęsis Vašingtone, įkalbinėjo D. Trumpą įsteigti šalyje amerikiečių bazę.
Estija taip pat pripažįsta Lenkiją viena artimiausių savo partnerių. Neseniai abiejų šalių gynybos pajėgų vadai sutarė, kad saugumo vardan būtina stebėti Rusijos vykdomą veiklą.
„Lenkija – didžiausia Baltijos regiono šalis, turinti stiprias karines pajėgas, – pranešime kalbėjo Estijos gynybos pajėgų vadas Riho Terrasas. – Estija dėkinga už vaisingą bendradarbiavimą tiek formuojant bendras pozicijas NATO ir ES, tiek dvišalėse veiklose.“
Latvijos premjeras Janis Bordansas, kuriam buvo patikėta formuoti vyriausybę po spalį įvykusių negalutinių rinkimų, praėjusį mėnesį duodamas interviu vietiniam žurnalui pareiškė tiesiai šviesiai: „Apsaugok, Dieve, bet konflikto atveju Lenkija tikriausiai būtų pirmoji ir paskutinė mums likusi sąjungininkė.“
Visos trys Baltijos šalys tvirtai stovi vakarų Europos pusėje. Kaip ir Lenkija, jos įstojo į ES ir NATO, bet, skirtingai nuo kaimynės, perėjo prie bendrosios Europos valiutos, tuo dar labiau patvirtindamos atsiskyrimą nuo senojo rytų bloko.
Be abejo, Rusijos agresija Ukrainoje ir artėjantis Jungtinės Karalystės – griežtos Rusijos kritikės – atsiskyrimas nuo ES verčia Baltijos valstybes nerimauti dėl savo saugumo ir nesutarimų bloko viduje. Rugpjūtį Lietuvoje lankėsi Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, siekiantis susilpninti Europos vienybę Artimųjų Rytų klausimais.
Tačiau Baltijos valstybės puikiai žino, kas joms geriausia, teigia Europos Tarybos užsienio santykių Varšuvos biuro vadovas Piotras Burasas.
„Jos labai pragmatiškos ir rūpinasi gerais santykiais su Vokietija, nenorėdamos būti matomos vienoje stovykloje su Lenkija, kas Europoje vertinama neigiamai, – pareiškė P. Burasas. – Artumas turi savo ribas.“
Varšuvai tai yra akivaizdus „quid pro quo“. Viena vertus, Lietuva pasižadėjo remti „Įstatymo ir teisingumo“ partiją kovoje su ES, kuri grasina Lenkijos vyriausybei sankcijomis dėl nepriklausomų teismų perėmimo į savo rankas. Lenkija gauna daugiau pinigų iš ES nei bet kuri kita narė ir negali sau leisti prarasti pernelyg daug sąjungininkių.
Lenkijos vyriausybė padarė didelę nuolaidą Briuseliui, priimdama teisės aktus, kuriais atšaukė Aukščiausiojo Teismo teisėjų priverstinį atsistatydinimą, dėl kurio Europos Komisija ėmėsi teisinių veiksmų.
Šiemet pagrindiniai Lenkijos vadovai kaip niekada dažnai lankėsi Lietuvoje, įskaitant pirmąjį šalies prezidento vizitą per penkerius metus. Rugsėjo mėnesį Krynicoje vykusiame Lenkijos ekonomikos forume Lietuvos ministras pirmininkas S. Skvernelis už gerų santykių puoselėjimą buvo paskelbtas metų žmogumi.
Abipusė nauda buvo akivaizdi praėjusį mėnesį, kai Lenkijos vyriausybės pareigūnai žygiavo koja kojon su dešiniųjų radikalais, pažymėdami 1918 m. lapkričio 11 d. sunkiai iškovotos nepriklausomybės šimtmetį. Visos trys Baltijos valstybės pasižadėjo palaikyti Lenkiją jos konflikte su ES, o Lietuva savo poziciją dar pakartojo.
„Ginče niekada nėra vienos tiesos, – teigė S. Skvernelis per interviu Vilniuje. – Tai mūsų artimiausia kaimynė, strateginė partnerė, ir Lietuvos vyriausybė neabejotinai palaikys Lenkijos vyriausybę.“
Jis paminėjo, kad dabar kalbasi ir keičiasi tekstinėmis žinutėmis su Lenkijos premjeru tiek lenkų, tiek anglų kalbomis.
