Todėl Europos Sąjungos sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis ragina būti tolerantiškais ir kovoti su stigma, kliudančia pacientams kreiptis gydymo, rašoma pranešime spaudai.
Neseniai paskelbtais duomenimis, Lietuvoje 94 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV žino savo diagnozę ir tai yra geriausias rodiklis Europoje. Nepaisant to, šie duomenys gali neatitikti realybės, kadangi daugiau tiriamos yra ne rizikos grupės. Tačiau Lietuva išsiskiria ir kitu rodikliu – čia tik trečdalis savo teigiamą ŽIV statusą žinančių žmonių yra gydomi. Tai yra blogiausias rodiklis visoje Europoje ir Vidurio Azijoje. Europos Sąjungos sveikatos ir maisto saugos komisaro Vytenio Andriukaičio teigimu, šie skaičiai rodo, kad reikia daugiau pastangų.
„Vienas iš septyniolikos Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų yra iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją. JT AIDS programos strategijoje nustatyti uždaviniai 90-90-90. Tad vyriausybės darbas yra užtikrinti, kad tie tikslai būtų siekiami. Tam reikalingas planas, turi būti naudojamos kompleksinės priemonės, įtraukti visi sektoriai ir dirbama kartu visose politikos srityse“, - teigia V. Andriukaitis.
Šių metų lapkričio mėnesį buvo pristatytas Koalicijos „Galiu gyventi“ iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje atliktas ŽIV stigmos tyrimas. Jis atskleidė, kad tarp ŽIV infekuotų asmenų Lietuvoje labiausiai jaučiama vidinė stigma. 90 proc. respondentų bijo prisipažinti apie savo teigiamą ŽIV statusą, net 58 proc. dėl to jaučiasi beverčiai, 55 proc. jaučia gėdą, 53 proc. – kaltę. Ši stigma yra viena iš priežasčių, kodėl ŽIV turintys asmenys vengia prisipažinti ir gauti gydymą.
„800 tūkst. Europos piliečių yra užsikrėtę ŽIV ir, deja, kasmet vis dar fiksuojama apie 30 tūkst. naujų atvejų. Nepaisant to, kad skiriame daug dėmesio ŽIV gydymui bei naujų vaistų išradimui, ši liga lieka išskirtine. Ji žaloja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir gyvenimą, sukeldama ne tik fizinę kančią, bet ir uždėdama diskriminacijos bei stigmatizavimo naštą. Šis Lietuvoje atliktas ŽIV stigmos tyrimas rodo, kad neigiamas, diskriminacinis požiūris į žmones, gyvenančius su šia liga, yra giliai įsišaknijęs. Neretai, dėl baimės būti pasmerktiems, tokie pacientai vengia kreiptis į gydytojus ir ieškoti pagalbos, pasmerkdami save vienatvei, izoliacijai ar net depresijai“, - tyrimą komentuoja ES sveikatos ir maisto saugos komisaras.
Vytenio Andriukaičio nuomone, šis skaudulys parodo, kad mūsų visuomenei trūksta tolerancijos ir jautrumo.
„Esu įsitikinęs, kad sprendimų ir būtinų kompleksinių priemonių turime ieškoti ne tik sveikatos, bet ir socialinėse bei švietimo politikos srityse, įtraukiant ir nevyriausybines, pacientų organizacijas, kurios yra arčiausiai šių žmonių ir galėtų „suartinti“ mus vieni su kitais. Kartu turime suvokti, kad tai lygiai tokie patys žmonės. Būdami jiems netolerantiški, stokodami jautrumo, parodome savo ribotumą. Žmogaus tolerancija gali būti beribė, juk tai meilės artimui išraiška – priimti kitą tokį, koks jis yra. Tad artėjant gražioms žiemos šventėms kviečiu visus nebijoti būti geresniais ir tobulesniais, kad nė vienas žmogus dėl mūsų elgesio nesijaustų menkesniu, vienišu ar beverčiu“, - sako V. Andriukaitis.
Siekiant įvertinti ŽIV paveiktų asmenų stigmos indeksą, Lietuvoje buvo naudojama tyrimo metodologija, kurią sukūrė „The Global Network of People living with HIV (GNP+)”, “The International Community of Women Living with HIV/AIDS (ICW)”, “The Joint United Nations Programme on HIV/AIDS (UNAIDS)”.
Tyrime Lietuvoje dalyvavo 200 Lietuvoje gyvenančių ŽIV infekuotų asmenų, jų apklausa vykdyta 2018 m. naudojant anoniminę struktūruotą anketą.
