Seime vyko diskusijos dėl trijų rezoliucijų dėl JT Migracijos pakto vertinimu. Konservatorius Ž. Pavilionis aiškino, kad reikia balsuoti už šį paktą, ir tada dalyvaujant diskusijose burti sąjungininkus ir atstovauti savo interesus.

Kitas konservatorius Audronius Ažubalis dėstė, kad JT Migracijos pakto palaikyti nereikėtų. Dar vieną rezoliuciją pateikė „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, bet jis neatėjo jos pristatyti.

Seimas aktyviai diskutavo dėl dviejų rezoliucijų. Kaip pajuokavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos vardu kalbėjęs Andrius Kubilius, „tokiais svarbiais geopolitiniais klausimais Seime diskutuoja tik konservatoriai tarpusavy“.

„Todėl frakcijos nuomonė yra balsuoti laisvai. Yra skirtingų nuomonių“, – konstatavo A. Kubilius.

Jis asmeniškai ragino pritarti premjerui, Vyriausybei, užsienio reikalų ministrui ir prezidentei, kurie kvietė balsuoti už JT Migracijos paktą.

„Ir noriu prisipažinti, kad tai yra retas atvejis, kai rezoliucijos projektą mes teikiame ne tik su Ž. Pavilioniu, E. Zingeriu ir ponu Bernatoniu, bet ir su A. Širinskiene. Tai yra iš tikrųjų didelis ir svarbus įvykis. Tai rodo, kad protingi žmonės gali susitarti“, – juokavo A. Kubilius.

Kalbėdamas apie argumentus, jis pažymėjo, kad klausimas yra ne tiek apie patį dokumentą, kiek apie migracijos proceso vertinimą.

„Europoje po 2015 m. politikai dalijasi į dvi dalis – yra dalis politikų, kurie išgirdę žodį „migracija“, iškart pabunda ir sušunka – „ne“, ir kita dalis , kuri žiūri į tą procesą šiek tiek ramiau. Ir galvoja, kad tai reikia racionaliai svarstyti“, – sakė A. Kubilius.

Gynė nuomonę, kad reikia jungtis į procesą

Ž. Pavilionis gynė nuomonę, kad reikia jungtis prie proceso.

„Deklaracijoje yra siūloma dalyvauti procese, išsakyti „raudonąsias linijas“, ieškoti partnerių, kurie panašiai masto, ir bandyti tą procesą įtakoti mums naudinga linkme“, – sakė jis.

Pasak jo, JT migracijos pakte yra numatoma ir Lietuvai naudingų dalykų, pavyzdžiui, informacijos rinkimas, duomenų valdymas, išorinės sienos apsauga, migrantų grąžinimas, kova su šiuolaikine vergyste.

„Mes pasinaudotume tuo, kas mums yra naudinga, dalyvautume procese, ir neleistume kitoms šalims arba radikalioms grupėms, kurios buriasi už Seimo, mums primesti darbotvarkę“, – sakė Ž. Pavilionis.

Nesupranta prasmės jungtis

Kitas konservatorius Rimantas Jonas Dagys nesuprato, kam iš viso reikia jungtis prie šio dokumento, jeigu jis teisiškai neįpareigojantis.

„Jei mes sakome, kad ši rezoliucija tokia neįpareigojanti, neturi jokio poveikio, tai kam mes iš viso tada ją ratifikuojame ir keliame audras, ir atiduodame ginklus radikalioms grupėms pasakyti, kad Seimas vengia diskusijos, nenori išgirsti žmonių nuomonės. Jeigu ji tikrai – nieko neįpareigojanti, mes vis tiek dalyvaujame visuose procesuose, visose diskusijose, kam mes tą darome?“, – klausė R. Jonas Dagys.

Ž. Pavilionis paaiškino, kad tik prisijungus prie proceso galima dalyvauti jame ir rinktis, kas mūsų valstybei yra naudinga.

Kitas jo frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, klausė, kodėl mes jungiamės prie dokumento, kuriam nepritaria JAV, bet pritaria Rusija.

„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man vieną dalyką, kodėl šitam globaliam migracijos paktui nepritaria JAV, Izraelis, mūsų strateginiai sąjungininkai Lenkija, o pritaria Rusija? Ar nėra taip, kad Rusija suinteresuota tuo, kad didėtų migracijos srautai visame Vakarų pasaulyje, visoje Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje, radikalizuotų mūsų Vakarų visuomenes, tuo pagrindu augtų radikalios politinės jėgos, ir taip Rusija jomis naudotųsi, darytų įtaką Europai, ir griautų Europos Sąjungą?“, – klausė L. Kasčiūnas.

Ž. Pavilionis paaiškino, kad tokios valstybės kaip Amerika arba Izraelis arba Australija turi pakankamai resursų valdyti srautus pačios.

„Mes nesame tokio dydžio valstybė, mums reikėtų pagalbos valdyti migracijos srautus. Ją ir bando suteikti JT. Kodėl Rusija tai daro? Matote, Laurynai, Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų: visų pirma, ji bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus, iš vienos pusės pritardama paktui, iš kitos pusės kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą, ir pasiimti visus balsus sau, suskaldyti Europą. Manau vienintelis atsakas, kurį Europa ir mes galėtume sukurti, yra vienybė“, – sakė Ž. Pavilionis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis kalbėjo, kad šis paktas jau suskaldė mūsų sąjungininkus.

„Vokiečiai yra vienoje barikadų pusėje, estai – kitoje, lenkai – irgi vienoje pusėje. Gal iš tikrųjų reikėtų ieškoti priemonių, kaip suvienyti, nes pačioje Vokietijoje tos nuomonės dalinasi ir skyla. Ar tikrai tas kelias, kuris suvienys?“, – sakė K. Masiulis.

Ž. Pavilionis patikslino, kad Vokietijoje šiam paktui nepritaria vienintelė radikali grupė – „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), „kuri kelia iš esmės fašistinę ideologiją, pritaria vos ne Molotovo-Ribentropo paktams“.

„Jeigu norime eiti kartu su jais, tai nedalyvaukime procese, junkimės prie šios grupės“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas kritikavo Ž. Pavilionį už tai, kad jis esą bando suderinti du nesuderinamus dalykus – nepritarti paktui, bet vis tiek jį palaikyti.

„Pozicija turėtų būti nuoseklesnė. Matome mūsų partnerius – JAV, Izraelį, Austriją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Bulgariją, Kroatiją – daugybę valstybių, kurios mato problemas šitame susitarime. Kokia prasmė pasirašinėti tokį susitarimą, jeigu bet koks tarptautinis susitarimas, kuriame nedalyvauja JAV, tarptautiniuose santykiuose yra pasmerktas žlugimui. (…)

Mūsų artimiausi kaimynai, kurie užtikrina Suvalkų koridoriaus saugumą – Lenkija, labai aiškiai įvardija, kad ši sutartis yra paranki Rusijai, ir toms jėgoms, kurios nori migrantų srautų Europoje. Ar mes neturėtume būti toje pozicijoje, kurioje yra mums svarbiausi sąjungininkai?“, – klausė M. Puidokas.

Piktinosi, kad dokumentas neišverstas į lietuvių kalbą

Kitą rezoliuciją pateikė griežtai JT Migracijos paktui nepritariantis konservatorius Audronius Ažubalis. Jis savo kalbą pradėjo nuo pasipiktinimo, kad šis dokumentas kol kas net neišverstas į lietuvių kalbą.

„Tai yra antras kartas šitos valstybės istorijoje Seime, kada mes svarstome dokumentą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Komitetas svarstė šį 38 puslapių dokumentą neskaitydami jo – tik pasitikėdami tuo, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras, kuris dvejus metus sėkmingai slėpė nuo Seimo, kad vyksta derybos JT šiuo klausimu. Nei vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas. Buvo atvejis, kai mes balsavome už Europos konstituciją, jos net neperskaitę, čia – panašus atvejis“, – piktinosi A. Ažubalis.

Pasak jo, „Lietuva yra teisinė ir gerai veikiančios jurisdikcijos valstybė, Šentgeno erdvės narė, solidari ir oriai diskutuojanti migracijos klausimais valstybė“.

„Dabar bandoma Lietuvą įtraukti į dar vieną formatą, kuris yra visiškai neaiškus, prieštaringas, ir iš tikrųjų niekas negali atsakyti, kam tas dokumentas reikalingas. Nepadės čia jokios papildomos deklaracijos ir išlygos, nes čia yra suplakta juoda ir balta dalykai. Sutarties pradžioje yra rašoma, kad sutartis yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau po to 24 kartus yra rašoma „mes įsipareigojame“. Dar toliau baigiamojoje įgyvendinimo dalyje, rašoma, kad visi kurie pritaria šiam dokumentui pasižada įgyvendinti jo nuostatas“, – sakė A. Ažubalis.

Pasak jo, pažeidžiamiausia šito dokumento vieta yra socialiniai įsipareigojimai.

„Tai yra tokie įsipareigojimai, dėl kurių austrai ir atsisakė. Įsipareigojimai „užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungti“, „garantuoti įtrauktį į darbo rinką“, „suteikti sveikatos priežiūros paslaugas“, „priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos“, „suteikti pilietybę toje valstybėje gimusiems emigrantų vaikams“ , „pripažinti oficialiai neįgytas kvalifikacijas“. Įvedamas tarptautinėje teisėje neegzistuojantis migranto kategorijos apibrėžimas. Sutapatinama migranto ir nelegalaus migranto sąvoka. Ten yra parašyta, kad migracija iš principo yra pozityvus reikalas. Tokie teisiškai neįpareigojantys dokumentai vėliau tampa pagrindu teisiškai įpareigojantiems dokumentams“, – nuogąstavo A. Ažubalis.

Naują liberalią partiją kurianti parlamentarė Aušrinė Armonaitė atrėmė, kad „būtent dėl to, kad mes dalyvaujame įvairiose partnerystėse, valdant migraciją, mezgant daugiau ryšių, keičiantis informacija, ir reikėtų dalyvauti migracijos pakto pasirašyme“.

„Nes mes rodome, kad mes nebėgame nuo šio fenomeno. Mes pripažįstame, kad šis fenomenas yra XXI a. fenomenas, jis yra svarbus Lietuvai ne tik, kaip tranzito valstybei, per kurią emigrantai keliauja, bet ir iš kurios vyksta migracija“, – sakė A. Armonaitė.

Parlamentarai išsakė savo pozicijas dėl rezoliucijų, bet kol kas nebalsavo. Klausimo svarstymas nukeltas.