Nors šiųmetė eglė visai neprimena puoštosios prieš penkerius metus, kai ją buvo „apgraužę“ mistiniai dinozaurai, tačiau sulaukė ne mažesnės kritikos. „Psichodelinis nesusipratimas“, „prasta Las Vegaso versija“, „tokios net Grinčas nevogtų“, „Panevėžį užvaldė spiralės: rajonas pripirko moterims, o miestas – visiems panevėžiečiams“, „matosi, kad iš peties padirbėjo elektrikai ir santechnikai“, „laukia Kiaulės metai, tad ir eglutę papuošė kriuksių uodegytėmis“ – tokie ir panašūs komentarai liejasi po Panevėžio eglės nuotraukomis socialinėje erdvėje.
Kaip niekad ryški ir margaspalvė Panevėžio kalėdinė puošmena susilaukė ir liaupsių.
„Viena įspūdingiausių iš visų laikų. Nepasiduokime piktiems ir tiems, kurie nieko nedaro, o tik kritikuoja. Super. Bravo. Sėkmės“, „man šiųmetė eglė irgi įspūdingiausia iš lig šiol buvusių“, „nuostabi! Tiesiog šokanti“, „labai graži ir originali“ – žavėjosi kiti komentatoriai.
Puošti nebaigė
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji miesto architektė Daiva Gasiūnienė neabejoja, kad didžioji dalis panevėžiečių džiaugiasi šių metų pagrindine miesto egle. Tą rodo ir itin aukšta pozicija gražiausių miesto eglių rinkimo konkurse – Panevėžio žaliaskarė atsidūrė ketvirtoje vietoje. Praėjusiais metais, kai ji buvo gerokai kuklesnė, nebuvo iš viso reitinguota.
„Daug žmonių balsuoja ne dėl grožio, o patriotiškai palaikydami savo miestą. Vis dėlto mūsų eglė, palyginti su kitų miestų, yra išskirtinė ir kitokia, spinduliuoja šventine nuotaika. Gal kai kuriems kilo klausimų dėl pasirinktų spalvų, tai galiu pasakyti, kad tokios spalvos dabar ateina į madą. Tad Panevėžio eglė labai stilinga ir žaisminga“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Anot jos, šių metų miesto puošybos tema – džiaugsmas, juokas, spalvos, išsilieję į savotišką karnavalą, – buvo išpildyta, o kiekvieno supratimas apie grožį ir stilių labai skiriasi, tad įtikti visiems ir neįmanoma.
Tiesa, vyriausioji architektė pripažino, kad miesto puošimu besirūpinusiai vilniečių įmonei „Švenčių studija“ pinigai dar nėra pervesti. D. Gasiūnienė aiškina, jog įmonė ne visus darbus atlikusi.
„Kai kurie darbai nebaigti, dar bus puošiamos gatvės, taip pat sudėlioti akcentai Laisvės aikštėje. Iki Kalėdų dar yra laiko, todėl miestas tikrai pasipildys šventinėmis puošmenomis“, – žadėjo D. Gasiūnienė.
Neturėjo pasirinkimo
Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, dalyvavęs komisijoje, atrinkusioje konkurso miestui puošti laimėtoją, pripažino, jog nė vienas pasiūlymas nebuvęs „tai bent“.
Pasirinktasis, pasak dailininko, iš pasiūlytų trijų buvo geriausias. Komisija turėjo apsispręsti – rinktis praėjusių metų variantą arba kai ką naujo. Visų trijų pasiūlymų kainos buvo labai panašios.
„Mačiau visus tris siūlomus projektus, kurie buvo pateikti konkursui, tad galiu pasakyti, kad nebuvo ko rinktis. Vienas jų buvo visiškai niekinis, kitas – beveik toks pat kaip praėjusių metų: girliandos ir keli burbulai. Ir šis trečiasis – savotiškas kokteilių vakaro variantas. Iš to, ką galėjome išsirinkti, pasirinkome tikrai ne patį blogiausią variantą. Jis visiškai kitoks, dieną atrodo vienaip, vakare – kitaip. Mėgstu į viską žvelgti pozityviai – eglė tikrai traukia dėmesį“, – kalbėjo T. Rudokas.
Siūlo neieškoti sliekų
Menininko teigimu, eglės vertinti nereikia – ja reikia grožėtis, bet lietuviai – visų galų meistrai: gudrūs komentuoti ir kritikuoti.
„Man tos miestų varžybos, kieno eglė gražesnė, brangesnė, spalvingesnė ir kitokia „esnė“, atrodo kvailos. Tai visiška nesąmonė. Pasidžiaukime, kad Panevėžio eglė išskirtinė, kitokia nei buvusios prieš ją. Geriau džiaugtis tuo, ką turime, o ne ieškoti sliekų ant asfalto“, – Panevėžio eglės garbę gynė T. Rudokas.
„A galerijos“ įkūrėjas, Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas, netradicinės parodos ant viešbučio „Panevėžys“ sumanytojas Albinas Vološkevičius taip pat įsitikinęs, kad Kalėdų šventės esmė slypi ne eglės papuošaluose. Kokia ji bebūtų, derėtų didžiuotis savo miestu, o ne lieti tulžį socialiniuose tinkluose.
„Kad ir kaip būtų papuošta eglė, visada atsiras piktų komentatorių – tai negraži, tai per brangi, tai per kukli. Bet juk svarbiausia pati šventė, ta Kalėdų paslaptis, įtraukianti visus. Išmokime tuo pasidžiaugti. Reikia tik daugiau pozityvumo“, – mano A. Vološkevičius.
Penktadienio vakarą eglutės įžiebimas sutraukė kaip niekad daug žmonių, tačiau net ir alpinisto Kalėdų Senelio pasirodymas panevėžiečių ilgai neužlaikė prie kalėdinės eglės.
Atspindi miesto veidą
Pagrindinės Panevėžio eglės bei centrinių gatvių puošimu besirūpinančios įmonės „Švenčių studija“ direktorė Jolanta Tūraitė kilusį ažiotažą vertina ramiai. Anot jos, jei žmonės diskutuoja ir kritikuoja, vadinasi, jiems nėra tas pats. Jos akimis, Panevėžys ilgus metus ieškojo ir vis dar tebeieško savo tapatybės ir identiteto, kelio, kaip nori save išreikšti. Šių metų kalėdinė eglutė savotiškai ir atspindi tas paieškas.
„Eglutės įžiebimas ir parodė, kad pataikėme į šimtuką. Tikriausiai miestas niekada nebuvo toks ryškus. Panevėžys yra paieškų kelyje, tad toks drąsus sprendimas atitinka veržlumą, pokyčius, ieškojimą. Džiaugiamės rezultatu, vieniems jis patinka, kitiems nelabai, bet mūsų tikslas ir buvo pažadinti panevėžiečius“, – aiškino J. Tūraitė.
Jai tik gaila, kad dažnai žmonės komentuoja net nebuvę prie eglės, o šioji gyvai atrodo visai kitokia nei nuotraukose. Kai aplink tiek daug ryškios spalvos, fotografijoje labai sunku atskleisti tikrąjį grožį. J. Tūraitė įsitikinusi, kad šis projektas sulauks ir tarptautinio atgarsio, jeigu tik žinia bus tinkamai paskleista. Esą tokia puošyba netgi gali paskatinti ir vietinį turizmą. Lietuvoje Kalėdų eglutės yra ne tik švenčių simbolis. Visi miestai į centrinės eglės puošimą žiūri kaip į kūrybinį meninį projektą, kuriam pasitelkiami ir šiuolaikiški sprendimai. O kaip žinoma, menas gali būti labai įvairus.
„Praėjus kiek laiko suprasime, kad šių metų Panevėžio eglė buvo labai geras pasirinkimas. Smagu, kad visi miestai stengiasi išsiskirti. Tik ta konkurencija nieko gero neduoda. Turėtų būti atvirkščiai – Lietuva gali būti įdomių eglių šalimi. Galbūt galime sukurti naują tradiciją – savaitgalius paskirti kelionėms prie gražiausių miestų eglių“, – naują turizmo kryptį įžvelgia J. Tūraitė.
