„Rytoj (trečiadienį - ELTA) trumpai apsitarsime ir apibendrinsime liudijimus. Ne turinį, bet patį procesą. Apie turinį daug nekalbėsime, apsibrėšime, kokiais žingsniais toliau judėsime, ir pakeliui apsispręsime dėl klausimų prezidentei. Tokia idėja buvo, ir ji išlieka“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Pasak Seimo nario, dėl klausimų teikimo prezidentei turės pritarti visas komitetas.
„Aš savo klausimų (prezidentei - ELTA) esu priformulavęs, ir ne vieną kartą - 2009 m. ir 2015 m. Tačiau reikalingas komiteto sprendimas, kadangi mano asmeninio sprendimo nereikia ir neužtenka. Žiūrėsime, kaip kiti komiteto nariai matys šitą reikalą“, - teigė S. Jakeliūnas.
BFK dėl buvusios krizės jau liudijo ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris iki paskelbiant, kad dalyvaus 2019 m. vyksiančiuose Prezidento rinkimuose, ėjo SEB banko prezidento patarėjo pareigas.
Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas klausė ekonomisto, ar prasidėjus destruktyviems procesams finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, Lietuvoje veikiančiame Skandinavijos SEB banke buvo žinoma, kad pirminiai bankai yra stipriai priklausomi nuo išorės veiksnių.
G. Nausėda patvirtino, kad tai buvo žinoma, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai esą stengėsi mažinti šią priklausomybę.
Komiteto nariams į klausimus atsakinėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis parlamentinio tyrimo nariams sakė, kad pagrindinės finansų krizės priežastys buvo išorinės, tačiau padėtį apsunkino ir nepamatuoti valstybės bei jos gyventojų lūkesčiai.
Jo teigimu, tai, kad šalyje buvusių paskolų portfelis augo sparčiau negu didėjo nacionalinės pajamos, buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos atotrūkį nuo potencialo.
Tuo metu komitetui taip pat liudijęs buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius sakė, kad prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės įkarštyje sunku buvo surasti kitokių sprendimų nei skolintis iš komercinių bankų, nes valdantieji dirbo netekę stabilumą garantuojančios daugumos Seime.
Paskutinė komitetui liudijo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji suabejojo, ar atliekamas tyrimas turi išliekamąją politinę vertę, nes, jos manymu, vargu ar padarytos BFK išvados bus tinkamai įvertintos būsimų valdžių.
„Aš vis dar nekeičiu savo nuomonės, kad tokius tyrimus galėtų atlikti mokslininkai, rašyti disertacijas, daryti vertinimus ir tuos savo vertinimus bandyti gintis kaip mokslinius darbus. Parlamentas turi kur kas vertingesnių užsiėmimų, ypač Biudžeto ir finansų komitetas“, - žurnalistams sakė I. Šimonytė po BFK posėdžio.
Prezidento posto ketinanti siekti politikė neatmetė galimybės, kad BFK tyrimas yra susijęs ir su artėjančiais šalies vadovo rinkimais. Pasak jos, tai, ar valdančiųjų tikslas yra iš tikrųjų jai pakenkti 2019 m. vyksiančiuose rinkimuose, paaiškės, kai bus padarytos išvados.
