Norvegijoje vykusios NATO karinės pratybos „Trišakė jungtis“ (angl. Trident Juncture) surežisavo tariamą ataką, į kurią vakarų aljansas buvo priverstas atsakyti tūkstančiais karių, laivų, tankų ir lėktuvų, kad sustabdytų neįvardijamą priešą, pasiruošusį okupuoti ar net aneksuoti šalį.
Visoje centrinėje Norvegijoje virš galvos ūžė naikintuvai ir sraigtasparniai, pro idiliškus fjordus riedant tankams. Tūkstančiai karių iš Europos ir JAV klampojo per sniegą ir lietų arba spraudėsi į šarvuotas transporto priemones, aprūpintas įstabia elektronine įranga: visa tai – niūri repeticija būsimo karo, kuris, kaip teigia vienas ekspertas, bus lygiomis dalimis mokslinė fantastika ir kautynės apkasuose – jeigu nebus panaudoti branduoliniai ginklai.
Nors NATO pareigūnai visais kanalais skelbė, kad šie kariniai žaidimai nėra nukreipti prieš jokią konkrečią valstybę, potencialus okupantas aiškus.
„Jeigu atmesime marsiečius, nėra nieko, kas galėtų užpulti Norvegiją, išskyrus Rusiją, – teigia rusų karo analitikas Aleksandras Goltsas, stebėjęs NATO pratybas, kurios baigėsi praėjusį mėnesį. – Toks scenarijus ir milžiniškas kariuomenės, dalyvaujančios tiek šiose, tiek panašiose Rusijos pratybose, kiekis rodo, kad grįžtame prie Šaltojo karo metų konflikto.“
Nors NATO pratybose dalyvavo 50 tūkst. karių iš 31 valstybės, kurie naudojosi 10 tūkst. karinių transporto priemonių, 250 lėktuvų ir 65 laivų, manoma, kad jos buvo mažesnės už panašias Rusijos treniruotes, kad ir tas, kurios vyko šių metų rugsėjo mėnesį, dalyvaujant Kinijos pajėgoms.
Nuo tada, kai Vladimiras Putinas davė įsakymą užpulti Ukrainą ir prijungti Krymą, karo perspektyva tapo reali, teigia profesorė Katarzyna Zysk, Norvegijos gynybos studijų instituto (NIDS) tyrimų vadovė. „Iki tol tai buvo visiškai neįsivaizduojama“, – tvirtina K. Zysk. Tačiau besitęsiantis konfliktas rytų Ukrainoje, V. Putino parama B. Al-Assado Sirijos režimui, grėsmės, su kuriomis susiduria NATO Baltijos narės, ir vis aršesnis V. Putino mosavimas branduoliniu ginklu neįsivaizduojamą daro visai tikėtinu.
„Trišakė jungtis“ – grynai gynybinės pratybos“, – teigia Norvegijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audunas Halvorsenas. Tačiau jis priduria, kad saugumo aplinka Europoje tapo nenuspėjama. „Turime Rusiją, kuri darosi vis kategoriškesnė ir agresyvesnė (įskaitant karinius veiksmus) kaimynių atžvilgiu, – teigia A. Halvorsenas. – Todėl būtina ilgalaikė NATO adaptacija ir reforma.“
Dvidešimtmetis Hermannas Schwabas – vokiečių kariuomenės eilinis. Jis stovi prie perkėlos netoli Telneseto, ant peties užsikėlęs granatsvaidį. Nors yra vokietis, gimė vakarų Sibiro mieste Kemerove. Jo tėvai, etniniai vokiečiai, galiausiai persikėlė su sūnumi atgal į Bavariją. Nors H. Schwabas sako, kad džiaugiasi tarnaudamas vokiečių kariuomenėje ir laukia siuntimo į užsienį, perspektyva susikauti su rusais vaikinui kelia nerimą. „Jeigu tai įvyks, kariuomenę paliksiu, – tvirtina jis. – Nenoriu su jais kovoti.“
Ne jam vienam sunku įsivaizduoti karą. Nors vyresnės kartos užaugo bijodamos gresiančio branduolinio konflikto, jaunesni žmonės tam neturėjo jokio pagrindo. Šaltajam karui pasibaigus, Norvegijos kariuomenė smarkiai susitraukė. Tačiau dabar Šiaurės Europos šalys pradeda busti – ramiai ilsėtis joms neleis didžioji kaimynė rytuose. Nuo 2008 m. Norvegija savo gynybos biudžetą padidino 26 proc., tuo pačiu priimdama daugiau rotacinių sąjungininkų pajėgų, įskaitant JAV jūrų pėstininkus.
Norvegija – ilgametė NATO narė, tačiau Švedija ir Suomija aljansui nepriklauso. Nepaisant to, „Trišakės jungties“ pratybose dalyvavo visos trys. Beveik lygiai prieš metus Švedija vykdė savo karines pratybas – irgi mintyse turėdama Rusiją. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Micaelis Bydenas teigia, kad jo kariuomenė daugiausia rūpinosi taikos palaikymu toli nuo namų, tačiau Rusijos karas su Ukraina šiuos paskaičiavimus gerokai pakeitė.
M. Bydenas, nukeliavęs į Ukrainą ir aplankęs fronto linijas, teigia, kad NATO mokosi iš ten vykstančio konflikto. „Tai Pirmojo pasaulinio karo apkasų ir išmanių šiuolaikinių metodų mišinys“, – pasakoja jis iš savo vadavietės Trondheime.
Šiais laikais vyksta hibridinis karas, pasitelkus nepilotuojamą įrangą ir elektroninius ginklus – kaip ir Kryme. „Trišakėje jungtyje“ dalyvavo ir Ukrainos karininkai, kurie konsultavo NATO pajėgas apie rusų taktiką. Ukrainos kariuomenės pulkininkas Andriy Dyda teigia džiaugęsis galėdamas pasidalinti savo patirtimi.
Kalbant apie Suomiją, šalies Gynybos universiteto pulkininkas leitenantas Jyri Raitasalo tvirtina, kad prisitaikyti prie naujos realybės nebuvo sunku. Priešingai nei kitos Europos tautos, po Berlyno sienos griūties atšaukusios karinę prievolę, Suomija ir toliau nenuleido nuo Maskvos budrios akies.
„Visada laikėmės pozicijos, kad negalime žinoti, kiek gilūs bus demokratiniai pokyčiai Rusijoje ir kokia politika šalis vadovausis po 10 ar 20 metų, – teigia J. Raitasalo. – Taigi mums tai veikiau tęstinumas nei permainos.“
Švediškame tanke CV9030 telpa 12 karių, glaudžiai susėdusių ir susirėmusių keliais. Mūsų tanko gale įsitaisęs barzdotas komandos vadas žvelgia į vaizdo ekraną. Jame rodoma informacija, gaunama iš septynių naktinio matymo kamerų, įtaisytų visose tanko pusėse. Jomis naudojasi vadas, užėmęs mažytę erdvę sukamojo bokštelio viduje, ir vairuotojas, kuris sėdi priekinėje angoje sulig dulkių siurblio dėžės dydžiu.
Kai mobilioji perkėla pagaliau baigta, būrys persikelia per Glomą ir pajuda į netoliese esantį Tynseto miestelį maždaug 300 km į šiaurę nuo Oslo, kuriame gyvena apie 5400 žmonių. Jų užduotis šią Helovino naktį bus išvaduoti miestelį nuo priešų (lenkų karių), tuo pačiu stengiantis neišgąsdinti vietinių gyventojų (kurie įspėti iš anksto).
Kariai su pilna kovine apranga tyliai juda blausiai apšviestomis gatvelėmis, „valydami“ vieną namą po kito. Pasirodžius praeiviui, jie pasislepia šešėliuose. Pasiekę gilų griovį prie pagrindinės aikštės, kariai pasitelkia prieštankinę ginkluotę ir nuskenuoja aplinką, ieškodami galimų priešų. Nieko neaptikta. Užtat priešaky pasirodo raita moteris, persirengusi ragana. Netikėto vaizdo išgąsdintas arklys sustoja ir nejuda iš vietos, kol kariai nepasišalina.
Kariams „užėmus“ Tynseto seniūnijos pastatą, prisiartina būrys vaikų, prašančių leisti pačiupinėti ginklus. Kariai mandagiai atsisako.
Nors ir patenkintas tuo, kaip pasirodė jo kariai, pulkininkas leitenantas Einaras Aarboghas, norvegų bataliono vadas, pripažįsta, kad rimto puolimo atveju jo šalies ginkluotosios pajėgos negalėtų sėkmingai apsiginti. Jis teigia, kad teisinga strategija – sugebėti padaryti pakankamai žalos, kad priešas prieš puldamas gerai pagalvotų. „Kai esi NATO narys, šis slenkstis tampa žymiai aukštesnis“, – aiškina jis.
K. Zysk iš NIDS su juo sutinka. Ji teigia, kad NATO bendras karinis pajėgumas gerokai viršija Rusijos – nors regioniniu požiūriu yra priešingai, ypač Šiaurės ir Baltijos šalyse, kur Rusijos pajėgos labiau koncentruotos. Tiesą sakant, 2016 m. RAND ataskaita prognozuoja, kad Rusijos kariuomenė dviejų Baltijos šalių sostines galėtų pasiekti maždaug per 60 valandų, pastatydama NATO į labai nemalonią padėtį. Tačiau NIDS afilijuotasis profesorius Ianas Bowersas teigia, kad V. Putino invazija į Ukrainą davė esminę pamoką apie Rusijos toleranciją konfrontacijai. „Kaip matėme, Rusija apskaičiavo riziką ir nutarė veikti kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – pastebi I. Bowersas. Kitaip tariant, V. Putinas skina tik žemai kabančius vaisius.
Janis Kazocinsas kelis dešimtmečius tarnavo britų kariuomenėje ir yra praleidęs daugelį žvarbių naktų Norvegijos miškuose panašių NATO pratybų metu. Dabartinis Latvijos prezidento Raimondso Vejonio patarėjas aiškina, kad „Trišakė jungtis“ atspindi NATO „ketinimą nustoti buvus grynai ekspediciniu aljansu ir vėl tapti tokiu, kuris geba vykdyti savo pagrindinį vaidmenį – ginti narius nuo galimos grėsmės“.
Per interviu savo biure Rygoje jis teigė, kad pagrindinis pratybų elementas – patikrinti aljanso gebėjimą sušaukti „Ypač greito reagavimo jungtines pajėgas“ (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF). Tai reiškia 5000 karių, kuriuos būtų galima per 48 valandas dislokuoti į valstybę narę, prašančią pagalbos. Antrasis elementas, taip pat pademonstruotas per Norvegijos pratybas, dar žinomas kaip „Keturios trisdešimtinės“ (angl. Four 30s), NATO kalba – galimybė per 30 dienų dislokuoti 30 pėstininkų batalionų (iki 30 tūkst. karių), 30 laivų ir 30 oro eskadrilių (maždaug 700 lėktuvų).
Neskaitant akivaizdžios treniravimosi vertės, „Trišakė jungtis“ turi ir politinį tikslą – nusiųsti Maskvai žinią, kad, nepaisant dabartinės JAV administracijos deklaruojamų dvejonių, narystė NATO – vertinga, teigia J. Kazocinsas.
Aiški šios žinios potekstė – aktyvus JAV kariuomenės įsitraukimas į pratybas. Tarp „Trišakėje jungtyje“ dalyvavusių amerikiečių – Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai iš „USS Iwo Jima“, suvaidinę desantinę operaciją prie Norvegijos krantų.
Pastaruoju metu Norvegija ir JAV glaudžiai dirba, dar prieš „Trišakę jungtį“ surengusios dvišalę treniruotę pavadinimu „Šiaurės širma“ (angl. Northern Screen), kuri vyko tolimoje šiaurėje arčiau Rusijos sienos. Joje dalyvavo ir lėktuvnešis „USS Harry S. Truman“.
Tuo tarpu brigados „Nord“ kariai, susigrūdę savo mobiliame namelyje, dabar juda per snieguotą slėnį į rytus nuo Telneseto. Artėjant vakarienei, niurnėjimas dėl perspektyvos valgyti visų nekenčiamą sausą davinį baigiasi, kai iš bokštelio ištraukiama rūkyta avienos kulšis, po kurios seka saliamis, sausainiai ir raguoliai.
Kai kurie iš šių dvidešimtmečių karių yra tarnavę Irake. Visi jie svajoja apie civilinę karjerą. Vienas ketina studijuoti rinkodarą. Kitas nori dirbti policininku.
Po vakarienės imamasi naujos užduoties. Miško proskynoje aptinkami keli ūkio pastatai. Kariai iššoka lauk, patikrina, ar pastatuose nėra priešo pajėgų, tačiau nieko neranda. Tolumoje jie pastebi šlaitu besileidžiančią figūrą. Po kelių minučių paaiškėja, kad tai – briedis.
Maždaug 4 val. ryto tankas sustoja – įkuriama stovykla. Tarp snieguotų mėlynių krūmokšnių ir elninių šiurių ištempiamos palapinės. Kariai miega pamainomis, temperatūra nukritusi iki -5°C. Ryte, kai jau visi pabudę, kariai sužino, kad naktį visai pro pat juos pravažiavo priešo tankai. Jeigu jų stovykla būtų aptikta, visiems tektų išlįsti iš palapinių ir išsirikiuoti. Tada priešo seržantas juos suskaičiuotų ir visus paskelbtų žuvusiais.
