„Nukentėjusiajai buvo daromas ilgalaikis neigiamas psichinis poveikis, kuris vis kartojosi, tėvas psichiškai gniuždė vaiką“, – paskelbė teismas, išnagrinėjęs nepilnametės tėvui iškeltą baudžiamąją bylą.
Už tai, kad seksualiai priekabiavo, fiziškai bei psichiškai gniuždė savo dukrą, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis bei naudojo fizinį smurtą, viename Lietuvos kaime gyvenantis tėvas buvo nuteistas – už visus nusikaltimus vyrui buvo skirta pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė. Jos metu tėvas įpareigotas nuo 22 iki 6 val. būti namuose.
„Visiškai akivaizdu ir suprantama, kad tėvams draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis, – nurodė teismas. – Iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, jog nepilnametė ne savo noru atlikdavo įvairius ūkio darbus, jai jie buvo per sunkūs. Vaikai turi padėti tėvams, tačiau tai nereiškia, kad jie turi dirbti visus darbus už tėvus, kas iš esmės ir buvo nustatyta šioje byloje – ištirti įrodymai patvirtina, jog tėvas piktnaudžiavo savo teise auklėti dukrą, psichiškai ir fiziškai ją gniuždė, tai tęsėsi ilgą laiką.“
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dar praėjusių metų rudenį, kai septyniolikmetė apie savo gyvenimą papasakojo ne tik draugėms, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Prabilti apie daugybę metų namuose patiriamas patyčias ir vergovę paauglė išdrįso tik tuomet, kai į kariuomenę buvo pašauktas jos brolis – su dukra vienas likęs tėvas jau nebesivaldė, kartą palietė jos krūtis ir pareiškė, jog labai norėtų... O pasiskųsti nebuvo kam – motina prieš dešimt metų mirė.
Per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją paauglė sakė, kad tėvas jos krūtinę ėmė liesti sulašinęs vaistus į akis. „Labai išsigandau – juk supratau, kad tėtis taip neturėtų daryti“, – sakė nepilnametė.
Apie tai, kad tėtis „kišo rankas“, ji papasakojo ir klasės auklėtojai. „Mergaitei atrodė, kad tėtis į ją žiūri ne kaip į dukrą, o kaip į merginą“, – sakė pedagogė.
Kad nepilnametė buvo suglumusi ir nebežinojo, kaip toliau gyventi su savo tėvu, patvirtino ir tame pačiame kaime gyvenanti jos draugė, kuriai apie nemalonų incidentą septyniolikmetė parašė feisbuke. „Man ji rašė, kad viena akis buvo raudona, todėl ją parodė tėvui, nes brolis buvo išvažiavęs, – tada tėvas įlašino vaistus ir pradėjo prie jos kabinėtis, buvo paėmęs už krūties“, – pasakojo nepilnametės draugė.
Anot jos, nukentėjusioji apie patirtą seksualinį priekabiavimą papasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai: „Ji sakė, kad viską pasakė tiesiai šviesiai, kaip buvo“.
Savo draugei septyniolikmetė pasakojo ne tik apie tėvo priekabiavimą, bet ir nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, kai tėvas ją buvo pavertęs savo tarnaite.
„Pas tėtį reikėdavo daug dirbti, keltis ryte 6 val. ir eiti karvių melžti – trejus metus kiekvieną dieną melžiau karves, o kai pareidavau iš mokyklos, reikėdavo eiti dirbti kitus darbus – pjauti malkas, mesti mėšlą, – pasakojo nepilnametė. – Namų darbus pradėdavau ruošti vėlai vakare, apie 21 val., baigdavau apie 1 val. nakties, miegodavau labai mažai. Man atrodė, kad tėtis manęs nekenčia, nes kiekvieną dieną šaukdavo dėl menkiausių smulkmenų, mane vadindavo „lieva, tingine“, sakė, kad savo gyvenime aš nieko nepasieksiu.“
Nukentėjusioji prisiminė, kad jos tėvas ūkyje laikė 6 galvijus, karvės buvo dvi, kurias ji melžia po mamos mirties – kai ji mirė, mergaitei tebuvo 7 metai. „Iš pradžių melždavau tik vakarais, o pastaruosius trejus metus – ryte ir vakare, – prisiminė paauglė. – Malkas pjaudavau tada, kai reikėdavo ruoštis žiemai, vasarą ravėdavau daržus, mėšlą mesdavau, kai jo prisikaupdavo, be to, tėtis dažniausiai tinginiaudavo, sėdėdavo prie kompiuterio, žiūrėdavo televizorių.“
Paauglė taip pat prisipažino, kad tėvas ją skriausdavo – mušdavo diržu. Tiesiog – dėl to, kad pavėluodavo sugrįžti iš mokyklos ar nespėdavo įvykdyti tėvo užduočių.
„Ji pastaruosius metus mokykloje dažnai verkdavo, – prisiminė nepilnametės bendraklasė. – Taip pat ji ne kartą pasakojo, kad jai namuose reikia dirbti sunkius darbus, yra prisipažinusi, jog tėtis mušdavo, keikdavo, niekur neišleisdavo, visaip lįsdavo.“
Tuo metu socialinė darbuotoja prisipažino, kad nukentėjusioji yra nekalbi, užsidariusi, tačiau ne kartą skundėsi, jog jai reikia dirbti namuose sunkius darbus, todėl ji turi anksti keltis ryte, kad spėtų apdirbti visus darbus ir tik tada važiuoja į mokyklą. „Mergaitė sakiusi, jog tėtis su pamote miega, o ji turinti dirbti darbus“, – sakė ji.
Liudytojos teigimu, nepilnametę dirbti įvairius darbus vertė ir mergaitės tėvo sugyventinė. Tai patvirtino ir nukentėjusiosios brolis – jo teigimu, anksčiau visus darbus jis dirbdavo su seserimi, bet kai išėjo tarnauti į kariuomenę, visa našta atiteko nepilnametei seseriai.
Kad dukra dirbo visus ūkio darbus, pripažino ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas tėvas – teisme jis sakė, kad ši karves melžė savo noru, nes... norėdavo mankštintis. Tėvas tikino, kad sunku nustatyti ribas, kai tėvai siekia geresnio vaiko auklėjimo ir tikisi tam tikrų rezultatų.
„Dukra karves melždavo tik tada, kai pati norėdavo – ji pati norėjo stiprinti savo rankas ir man ne kartą yra sakiusi, kad karvių melžimas stiprina jos rankas geriau nei svarmenų kilnojimas, – teigė tėvas. – Tokia pati situacija ir su malkų pjovimu ir kitais ūkiniais darbais. Gyvenant kaime, neįmanoma išvengti tam tikrų ūkinių darbų, todėl dukrai tekdavo pareiga atlikti kai kuriuos ūkinius darbus pagal jos galimybes, tačiau ji niekada nebuvo verčiama kažkokius ūkinius darbus atlikti per prievartą. Ar aš kaltas, kad dukrai fiziniai darbai patinka labiau nei grindų plovimas?“
Tėvas įsitikinęs, kad net neturėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – esą Lietuvos įstatymai įpareigoja tėvus auklėti savo vaikus, o ne jiems pataikauti ir tapti vaikų įkaitais tenkinant jų visokias užgaidas ir norus.
Tačiau tokie tėvo pasiteisinimai neįtikino teisėjų – jie nutarė, kad vyras, būdamas nukentėjusiosios tėvu, atsakingas už jos auklėjimą, vystymąsi, privalėdamas rūpintis jos sveikata, ugdymu, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis, sistemingai naudodamas psichinę prievartą, ją fiziškai ir psichiškai gniuždydamas.
Situacija pasikeitė, kai paauglę Vaiko teisių apsaugos darbuotojai paėmė iš tėvo ir apgyvendino pas tetą – tėvo sugyventinė prašė grįžti į namus, nes esą reikia padėti dirbti darbus, bet nukentėjusioji atsisakė. „Kai mergaitė persikėlė pas tetą, pagerėjo jos mokslai, ji visad būdavo pasiruošusi pamokoms“, – sakė pedagogai.
Šiuo metu nukentėjusioji jau yra sulaukusi pilnametystės ir išvykusi iš Lietuvos. Kuo toliau nuo tėvo.