Lapkričio 28-osios vidurnaktį Ignalinos ugniagesiai gavo pranešimą, kad Kelpučių kaime, Tverečiaus seniūnijoje, dega gyvenamasis namas. Į gaisro vietą skubiai išvyko gausios ugniagesių pajėgos iš Ignalinos, Meikštų ir Mielagėnų. Jiems atvykus, medinis vieno aukšto namas su priblokuotu priestatu jau degė atvira liepsna. Pastato išgelbėti nebepavyko. Nuo ugnies buvo apsaugotas tik automobilis „VW Golf“ ir netoliese stovintis medinis ūkinis pastatas, tačiau svarbiausia – gyvas liko namo šeimininkas, teigiama pranešime spaudai.

Vyras sakė, jog naktį jį prižadino autonominis dūmų detektorius, kurį įsirengė vos tik buvo išplatinta informacija apie prievolę gyvenamuosiuose būstuose įsirengti dūmų jutiklius. Iš pradžių teigė net nesupratęs, kas vyksta, ar čia telefono skambutis, ar televizorius, ar dar kas nors. Detektorius buvo įrengtas šalia miegamojo, o jo garso iki šiol savininkas dar nebuvo girdėjęs.

Pašokęs iš lovos nubėgo į virtuvę, kurioje jau buvo prisikaupę dūmų, elektros nebebuvo, koridoriuje degė siena. Vyras mėgino gaisrą gesinti pats, tačiau supratęs, jog nieko iš to nebus, paskambino skubios pagalbos telefonu 112.

Nuo šių metų gegužės 1 d. visuose gyvenamuosiuose būstuose turi būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, deja, ne visi gyventojai paiso šio reikalavimo. Šis gaisras – pavyzdys, kaip mažas prietaisas, skleidžiantis šaižų garsą, gali išgelbėti gyvybes.

Kas mėnesį gauna žinių apie išgelbėtas gyvybes

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Komunikacijos skyriaus atstovė Vida Šmigelskienė teigė, kad kiekvieną mėnesį pasitaiko po kelis atvejus, kai dūmų detektoriai padeda išgelbėti žmonių gyvybes.

„Tiksliai neskaičiuojame, bet mes vis gauname apie tai informacijos, taip pat ir iš suvestinių matome, kad būna atvejų, kai ugniagesius iškviečia kaimynai, išgirdę plyšaujantį dūmų detektorių“, – sakė V. Šmigelskienė.

PAGD atstovė pažymėjo, kad tokie atvejai, kai šie prietaisai išgelbsti gyvybes yra pats geriausias pavyzdys, kam jie reikalingi.

„Pati geriausia pamoka, kad reikia turėti tokius detektorius, ir yra tada, kai žmonės išsaugo savo gyvybes. Mes juk perkame brangius telefonus, leidžiame sau įsigyti kažką, kas neturės mūsų saugumui įtakos, o gyvenimą deja branginame labai menkai“, – apgailestavo V. Šmigelskienė.

PAGD Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausias specialistas Aurimas Gudžiauskas patikino, kad specialistai, kaip ir iki šiol, lankydamiesi žmonių namuose yra nusiteikę suteikti žmonėms žinių apie priešgaisrinę saugą. Dėl to jų į namus įsileisti bijoti nereikėtų.

Pasak jo, administracinė atsakomybė būtų taikoma tik tais atvejais, kai reaguojama į kokį nors pranešimą apie galimai keliamą pavojų.

Kaip skelbta rugpjūčio gale, 69 proc. šalies gyventojų vertinimu, svarbu namuose turėti įrengtą dūmų detektorių, o įsirengusiųjų dūmų detektorių savo namuose skaičius sudaro apie trečdalį gyventojų. Ypač gerai šios prevencinės priemonės svarbą suvokia tie, kurie vienu stogu dalijasi su nedaug kaimynų: mažų daugiabučių, kotedžų gyventojai bei namo dalies savininkai.

Gegužės mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, jau įrengtus dūmų detektorius savo būstuose dažniau nurodė 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai bei jau minėti mažabučių namų gyventojai.