Bandita gimė vienkiemyje ir tiek jos, tiek jos sesers laukė neaiškus likimas, todėl ji pati nutarė pasirinkti savo gyvenimo kelią. Mano seneliams lankant kaime žmones ji tiesiog įšoko į mašiną ir grįžo su jais į mūsų miestelį. Grįžę seneliai nesuprato, iš kur garsas sklinda, kol galiausiai iš mašinos išsirito mažas miaukiantis kukuliukas. Kol nebuvau mačiusi Banditos, kartojau seneliams, kad negaliu priglausti katytės, nebus sąlygų, o ir laiko nelabai galėsiu jai skirti. Tačiau vos su draugu pirmą kartą pamatėme Banditą – iškart supratome, kad tai mūsų katė!
Visą gyvenimą buvau šunų mylėtoja, bet Bandita pakeitė mano požiūrį į kates. Labai bijojau ją priglausdama, kad tai bus viena iš tų kačių, kuri visai nerodo meilės, o tik valgo ir miega. Tačiau Bandita iki šiol nepamiršusi savo laukinės pusės – karstosi kiek įmanoma aukščiau medžiais ar spintelėmis, medžioja paukščius lauke ar specialiai įmeta savo žaislus į vandenį, kad galėtų juos sužvejoti. Matydami, kad mūsų katytė yra neatsiejama nuo gamtos, jau nuo mažų dienų ją su pavadėliu vedžiojame lauke. Gaila uždaryti ją tik bute, žinant jos meilę gamtai. Tiesa, mūsų pasivaikščiojimai sulaukia daug dėmesio, nors kaimynai jau pripratę, tačiau praeinantys nepažįstamieji vis dar tuo stebisi. Dažnai net ir išvažiavę į gamtą ar prie ežero sulaukiame nuostabų, kad atsivežėme katytę ir kad ji taip ramiai reaguoja. Kartą Banditai teko važiuoti net troleibusu!
Ne tik gamta traukia Banditą, bet ir maistas, o tiksliau – melionas! Niekada nebuvau mačiusi, kad katė taip mėgtų kokį nors maistą, ypač melioną. Jį užuodžia iš toli ir vos pradedant pjaustyti Bandita jau sukiojasi palei mano kojas prašydama gabalėlio. Net mėsa jai nėra toks delikatesas.
Šis ryšys su kate pranoko mano lūkesčius. Nors ir būnu pavargusi, visada stengiuosi jai rasti laiko. Mes miegame kartu, dažnai pusryčiaujame kartu, vaikštome kartu ir, žinoma, žaidžiame! Kadangi katytė dar jauna, tai žaisti nori beveik visada, tik prie svetimų žmonių tampa santūresnė, daugiau mėgaujasi kitų dėmesiu ir stengiasi atsiriboti nuo mūsų. Tačiau vos liekame vieni, Bandita iš karto rodo meilę tiek man, tiek mano vaikinui.
Kaip keista pagalvojus, kad prieš metus vijau mintis apie augintinio įsigijimą, o dabar negaliu įsivaizduoti, kaip būtų liūdna ir tuščia be Banditos. Ši katytė įnešė nepaprastai daug meilės ir džiaugsmo į mūsų gyvenimus. Negana to, pabėgusi pas mus ji išgelbėjo ir savo seserį, nes seneliams pagailo ir antrosios katytės, todėl priglaudė ir ją. Dabar grįžus iš Vilniaus į mano gimtą miestelį abi katytės gali dūkti lauke ir mėgautis gyvenimu.
Kartais padarius gerą darbą jis gali sušildyti širdį daug labiau nei bet kas kitas. Taip nutiko ir priglaudus Banditą.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje.
Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.