Trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams teigė, kad šiuo klausimu jau padaryta viskas, kas buvo įmanoma.

„Tai ką padarė Energetikos ministerija ir Kainų komisija iki šios dienos, jos padarė viską, kas priklauso nuo mūsų, kad ta reguliuojama kainos dalis nesikeistų.

O kas yra nereguliuojama dalis, tai patys suprantate, kad čia net teorinio valstybės įsikišimo negalėtų būti. Reguliuojamos dalies rezervai visi išsemti“, – sakė premjeras.

„Lietuvos energija“ yra paskaičiavusi, kad statistinis namų ūkis šiuo metu kas mėnesį vidutiniškai suvartoja elektros energijos už 16 eurų. Jos specialistai kol kas tikslaus galimo numatomo išlaidų pokyčio nurodyti negali, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra paskelbusi galutinių kainų buitiniams elektros energijos vartotojams.

„Preliminariu vertinimu, statistinio namų ūkio išlaidos elektros energijai per mėnesį vidutiniškai gali išaugti apie 2 eurus“, – DELFI teigė „Lietuvos energijos“ korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius.
Artūras Ketlerius

„Lietuvos energijos“ duomenimis, klientai, dujas vartojantys maisto ruošai, vidutiniškai per mėnesį jų suvartoja už 3 eurus, šildymui – už 46 eurus.

„Šiuo metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra paskelbusi galutinių kainų buitiniams dujų vartotojams, todėl išlaidų pokytį galime įvertinti tik preliminariai. Statistinis klientas, dujas vartojantis maisto ruošai, per mėnesį joms galėtų išleisti apie 40 centų daugiau, arba maždaug 5 eurais daugiau per metus. Šildymui dujas naudojantieji per metus tam gali išleisti vidutiniškai apie 100 eurų daugiau“, – teigė A. Ketlerius.

Kainos už centralizuotą šildymą skirtinguose miestuose keisis ne vienodai. Kiekvienu konkrečiu atveju kainą lemia daugybė skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, kiek naudojama biokuro, o kiek dujų.

Vieni didžiausių dujų vartotojų tarp šilumininkų yra Vilniaus šilumos tinklai. Skaičiuojama, kad dujų kainai didėjant 15 proc. šių metų gruodį ir lapkritį faktinė kaina centais už kilovatvalandę būtų buvusi 7,5 proc. didesnė, spalį – 7,3 proc. didesnė. Jeigu dujų kaina augtų 20 proc. kaina už šildymą didėtų vidutiniškai 10 proc.
lentelė

„Kokia mokama suma už šildymą – priklauso suvartoto šilumos kiekio, t. y. nuo šildomo būsto kokybės ir vidinės šildymo sistemos efektyvumo (naujas, renovuotas, nerenovuotas namas, su nauja ar sena vidine šildymo sistema ir pan.), taip pat nuo lauko oro temperatūros. Pvz., šis spalis buvo šiltesnis nei pernai – vid. oro temperatūra spalio mėn. buvo 8,1, pernai 6,7 laipsnių“, – teigė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ komunikacijos vadovė Edita Sirutienė.

Neturėtų labai stipriai pabloginti padėties
Romas Lazutka

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka nemano, kad tie kainų pokyčiai kaip nors ypač ženkliai turėtų pabloginti realią gyventojų situaciją. Tuo labiau, kad socialiai pažeidžiami asmenys gauna kompensacijas už šildymą.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad lietuviams komunalinių mokesčių tema bendrai yra jautri. 2014 m., remiantis „Eurostat“ duomenimis, buvo skelbta, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų patiria sunkumus susimokėdami už būsto šildymą. Lietuva šiuo požiūriu Europoje buvo antroje vietoje po Bulgarijos.

Jautri tema politikams
Vidmantas Jankauskas

Buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas net atsiduso paklaustas, kaip politikai reaguodavo į kainų kėlimus.

„Po, trumpai sakant, kad visada kainos buvo svarbios, ir visada politikai rūpinosi ir išgyvendavo ir bandė mus spausti. Pats didžiausias atvejis, kraštutinis, atsimenu buvo, kai politikai prieš Kalėdas pažadėjo, kad kainos nekils, o mes nuo Naujų metų jas padidinome.

Tada net buvo sušauktas specialus Vyriausybės posėdis, turėjau aiškintis – kodėl. Bet galiausiai komisija yra nepriklausoma, ir Vyriausybė negali (paveikti). Dabar čia, ką kalba ministras pirmininkas, tai yra populizmas, ką jie ten gali prispausti? Tas savo įmones, kurios jiems priklauso? Tai yra tinklų įmones? Kainų augimas yra ne dėl tinklų, o dėl to, kad pabrango pati elektra“,– sakė V. Jankauskas.

Pasak jo, jo valdymo metu Kainų komisijoje buvo ir švelnusis variantas.

„Švelnusis variantas – kada kalbėdavosi ministras arba viceministras, aiškindavosi, kaip suskaičiuota. Kainų komisija kalbasi su ministerija, aiškinasi, kokios yra galimybės. Vyriausybė turi savo instrumentų, gali savo valdomoms įmonėms duoti instrukcijas. Kai šiluma labai brango, tai buvo tokie dalykai priimami, kaip kainų augimas buvo išdėliojamas per keletą metų, kad nebūtų labai aukštas“, – sakė V. Jankauskas.

Gyventojai reaguoja emocijomis
Rima Urbonaitė

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė yra įsitikinusi, kad net ne suma, o pats kainų augimo faktas yra labai stiprus dirgiklis.

„Kiti net nesigilins kaip ir kiek augs. Matome tendenciją, kad žmonės viena rimčiausių problemų įvardija kainų augimą, net nesigilinant, kiek tai yra pagrįsta. Statistikos duomenys rodo, kad drastiško augimo nėra. Bet šiandien žmonės yra įsitikinę, kad kainos auga“, – sakė R. Urbonaitė.

Mokesčiai už komunalines paslaugas, pasak politologės, visada buvo ir yra jautri tema.

„Mes visą laiką į tai žiūrėjome jautriai. Prasidedant šildymo sezonui matome reportažus, kur mūsų pensininkai nuogąstauja, kaip čia reikės išsimokėti, šildymo sezono laukia su nerimu. O jeigu jis prasideda nuo to, kad mokėsime daugiau, aš manau, kad tai gali suveikti labai negatyviai“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak jos, žmonėms sunkiai suprantama, kiek čia tiems procesams iš viso gali daryti įtakos politikai, bet esantiems valdžioje tas populiarumo nepridės.

„Turbūt, ir visi vaučeriai gali likti paraštėse. Gali taip nutikti, kad blogoji žinia bus ryškesnė. Aš nekalbu apie emocijos pagrįstumą, bet faktas, kad tai yra labai jautri tema“, – sakė R. Urbonaitė.