Nepageidaujamos masiškai elektroniniu paštu siunčiamos žinutės dažniausiai yra reklaminio pobūdžio. Nors daugelyje šalių įstatymai riboja, vadinamąjį SPAM‘ą, specialistai pripažįsta, kad kovoti su tokios informacijos siuntėjais itin sudėtinga.
„SPAM‘o siuntėjo variklis yra ekonominė nauda, kurią jie gauna siųsdami SPAM‘ą ir ta nauda priklauso nuo išsiųsto SPAM‘o kiekio. Todėl sukčiai vis randa naujų metodų, kaip išsiųsti SPAM‘ų ir išsiųsti kuo didesniais kiekiais“, - sako Ryšių reguliavimo tarnybos vyriausiasis specialistas Rytis Rainys.
Anot Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, internetinių šiukšlių siuntėjai pažeidžia daugybę teisės aktų: „Susijęs su privatumo pažeidimu, tai - vartotojų klaidinimas, taip pat yra kertamas vartotojo pasitikėjimas e-prekyba. Kaip rodo Tarptautinės vartotojų organizacijos tyrimai, dalis vartotojų vengia naudotis e-parduotuvių paslaugomis vien dėl to, kad bijo vėliau e-pašo dėžutes užplūsiančio nereikalingos informacijos srauto“.
Tačiau kiti ekspertai sako, kad teisės aktai pakankamai reglamentuoja informacijos skleidimą internete, esą tam, kad neliktų nesusipratimų, reikia laiko.
„Kol nėra nusistovėjusi tradicija ir nėra kultūra susiformavusi, labai lengva ir pažeisti tą formavimąsi, gaudami tokias privilegijas, kaip technologijos, turime ir mokėti kainą už tai. Yra ir natūralūs saugikliai: jei vartotojams nepatiks įžūliai siūloma informacija, siuntėjas neprisistatinės, atitinkamai informacijos gavėjas ir reaguos“, - įsitikinusi Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė.
Lietuvoje komercinių pasiūlymų siuntimas fiziniams asmenims be jų sutikimo yra draudžiamas, už šį reklamos įstatymo pažeidimą gresia bauda iki 10 tūkst. litų. Tokio pobūdžio vartotojų skundus tirianti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dalį pažeidėjų yra nubaudusi. Tačiau, specialistai pripažįsta, kad užsienio šalyse esančių siuntėjų identifikuoti dažniausiai beveik neįmanoma. „SPAM‘o siuntėjai gali falsifikuoti savo adresą, todėl atsekti patį siuntėją būna sudėtinga ir pritaikyti teisines priemones prieš jį,“ teigia R. Rainys.
Europos Parlamento priimtoje direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės praktikos nepageidaujamų žinučių siuntimas įtrauktas į juodųjų veiklų sąrašą. Už tai bus skiriamos baudos. Bendrame internetinių šiukšlių sraute lietuviškos kilmės- kol kas vos keli procentai, tačiau sparčiai auga.