LAT pirmininkas, kuris pagal savo užimamas pareigas automatiškai patenka į Teisėjų tarybą, sako, kad sprendimą nebesiekti antrą kartą iš eilės vadovauti teismų savivaldai priėmė atsižvelgęs ne tik į susiklosčiusią situaciją, bet ir norėdamas, jog teismų sistemoje būtų įgyvendinama naujų idėjų.
Anot R. Norkaus, jo, kaip LAT pirmininko kadencija baigiasi maždaug už metų, o naujasis Teisėjų tarybos pirmininkas į pareigas yra skiriamas dvejiems metams. „Akivaizdu, kad nebegalėčiau išbūti visos kadencijos, todėl nutariau nebekandidatuoti į vadovo pareigas, manau, kad taryba turi išsirinkti pirmininką visai kadencijai, be to, pasisakau už rotaciją, naujas idėjas“, – sakė jis.
Paklaustas, ar toks sprendimas nerodo, jog po metų jis nebus siūlomas dar vienai kadencijai vadovauti LAT, R. Norkus nebuvo linkęs žvelgti į ateitį: „Šiuo metu vadovauju Aukščiausiajam Teismui, išlieku tarybos nariu ir stengsiuosi savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie to, kad teisėjų bendruomenė būtų vedama į priekį, todėl apie ateities planus nesamprotauju.“
Teisėjų tarybos pirmininkas taip pat kol kas nėra linkęs svarstyti, kas jį pakeis Teisėjų taryboje. „Tikrai atsiras kandidatų, neabejoju, Teisėjų taryba išsirinks geriausią iš pasiūlytųjų, o aš remsiu bet kurį, kuris sugebės užtikrinti darbų tęstinumą ir turės idėjų, kaip toliau tobulinti teismų veiklą“, – R. Norkaus teigimu, kandidatai į tarybos vadovo kėdę bus įvardyti penktadienį vykstančio posėdžio metu.
Apžvelgdamas savo dvejų metų kadenciją, R. Norkus pažymėjo, kad Teisėjų taryba nuveikė daugybę darbų, prisidėjusių prie teismų darbo gerinimo.
„Prisidėjome prie to, kad teismų veikla toliau gerėtų – trumpėjo ir bylų nagrinėjimo terminai, gerėjo teismų sprendimų kokybė, tai savaime suprantama ne vien Teisėjų tarybos vadovybės ir ne visos tarybos nuopelnas, tai – visos susitelkusios teisėjų bendruomenės bendro darbo rezultatas, dėl to augo pasitikėjimas teismais, – sakė jis. – Tuo metu Teisėjų tarybai pavyko sėkmingai įgyvendinti teismų sustambinimo reformą, toliau buvo įgyvendintos ir pateiktos naujos teismų atvirumo ir viešumo iniciatyvos, buvo padarytas proveržis arba bent geras pagrindas didinat teisėjo profesijos patrauklumą, bendradarbiaudami su kitomis valdžiomis pradėjome konstruktyviai judinti teisėjų socialinių garantijų paketą, taip pat parengėme labai reikšmingas Teismų įstatymo pataisas, kurios šiuo metu yra svarstomos Seime ir, tikimės, turėtų būti priimtos. Jų idėja – dar labiau stiprinti teisėjų savivaldą, sudaryti galimybes į teisėjų korpusą pritraukti ir atrinkti geriausius kandidatus, dar labiau subalansuoti teisėjų darbo krūvį ir teisėjo profesiją padaryti patrauklesnę, sugrąžinti jai prestižą.“
R. Norkus pažymėjo, kad vadovaudamas Teisėjų tarybai visada stengėsi „palaikyti dialogą su teismais“. „Pripažįstu, kai kuriose vietose jo galėjo būti ir daugiau, todėl linkiu naujai Teisėjų tarybos vadovybei įsiklausyti į teisėjų bendruomenės ir visuomenės balsą“, – sakė jis.
Teisėjų tarybą sudaro 23 nariai, į ją pagal pareigas patenka LAT, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, taip pat Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai.
Taryba pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, taip pat motyvuotai pataria prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.