Gyvenimas gerėja, bet lietuviai to nejaučia: perspėja, kad laikas pradėti taupyti

Nors ekonominiai rodikliai gerėja, algos ir pensijos kyla, nedarbas krenta, patenkintų savo finansine padėtimi gyventojų skaičius nedidėja. Maža to, vis dažniau pasigirdus kalboms apie galimą krizę ir ekonomistams raginant taupyti, net trečdalis lietuvių to nedaro ir nė nesiruošia daryti.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas šiandien pristatė naujausią gyventojų finansinės būklės tyrimą.

Pagrindinė jų žinutė aiški – gyventojai turi taupyti, ypač dabar, kai Lietuva gyvena ekonomikos pakilime, o apie artėjančią krizę kalbama vis daugiau.

„Kalbame apie įgūdį ir įprotį taupyti, kurį turime išsiugdyti. Dažniausiai, kai taip paragini, iš karto atšaunama: lengva jums sakyti, pats pabandyk kažką sutaupyti iš mano mažos algos, tiesiog nėra kaip taupyti. Tačiau atsidėkite 10 eurų, 50 ar 100 eurų sistemingai ir ne dviem savaitėms – tai jau bus pradžia.

Jei mano pajamos 600 eurų per mėnesį, sutikite, kad galiu atsidėti 60–65 eurus.Tai daugiau valios klausimas“, – tvirtina V. Žagūnis.

Gyvenimas šalyje gerėja

Žvelgiant į makroekonominius rodiklius, pastaraisiais metais gyvenimas šalyje gerėja.

„Skaičiai rodo gerėjančią ekonominę būklę ir gerėjančius namų ūkių finansus. Nedarbas vėl sumažėjęs, kuo mažiau bedarbių – tuo labiau užtikrinti namų ūkiai dėl savo pajamų.

Darbo užmokesčio augimas tikrai spartus, per metus algos paaugo 9,1 proc. Jeigu kalbame apie kryptį, ji yra iki šiol gerėjanti ir net jeigu žiūrėtume į kainų augimą, infliacija šiemet mažesnė, todėl perkamoji galia žmonių yra padidėjusi“, – sakė T. Povilauskas.

Oficiali statistika rodo, kad kainų augimas sulėtėjo, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pasiekė 728 eurus, iki 338 eurų paaugo vidutinės pensijos.

V. Žagūnis teigia, kad tai atsispindi ir gyventojų piniginėse, mat jokių santaupų neturinčių gyventojų gerokai sumažėjo.

11 proc. gyventojų atsakė, kad iš savo santaupų, negaudami įprastinių pajamų, galėtų išgyventi daugiau nei 6 mėnesius, 15 proc. – 3–6 mėnesius, kiek daugiau nei ketvirtadalis – daugiau nei mėnesį, bet ne daugiau trijų.

Gerėjimo nejaučia, o trečdalis nė nesiruošia taupyti

Tyrimo metu išaiškėjo, kad šiemet gyventojai galėjo daugiau sau leisti nei anksčiau, o dalis tų, kuriems neužtenka pinigų net maistui, sumažėjo 4 procentais.

„Tai rodo, kad gyventojai gavo geresnius atlyginimus, didėjo ne tik jų galimybės nusipirkti būtiniausius dalykus, bet ir sutaupyti. Tai svarbu, nes anksčiau, beveik visą atlyginimą gyventojai išleisdavo. Tai džiugina ir yra labai gera žinia“, – džiaugiasi V. Žagūnis

20 proc. atsakė, kad jiems prieinami kai kuria brangūs daiktai, nors labai brangių pirkinių jie vis tiek negalintys sau leisti, didžioji dauguma – 48 proc. teigė, kad pinigų užtenka maistui, drabužiams, jie gali kažkiek sutaupyti, tačiau to neužtektų didesniam pirkiniui.

Vis dėlto, nors apklausa rodo, kad gyventojai gali sau leisti daugiau, patenkintų savo finansine padėtimi nedaugėja.

Jeigu 2017 m. patenkintų buvo 24 proc., šiemet patenkintų buvo mažiau – tik penktadalis. Trečdalis gyventojų nėra patenkinti savo finansine padėtimi.

„Yra įrodyta, kad visuomet, kai klausiama žmonių, ar jie patenkinti savo finansine padėtimi, jie dažniau žiūri į aplink esančius kitus žmones, todėl natūralu, kad šiais laikais, ypač kai dominuoja soc. medijos, žmonės atostogauja įdomiau, keliasi į feisbuką savo pirkinius, todėl kitiems atrodo, kad visi gyvena geriau.

Tačiau pamirštama įsivertinti savo pokyčius, taigi sakyčiau, kad šita skaidrė parodo pajamų nelygybę šalyje. Be to, žiūrint absoliučia išraiška, mūsų atlyginimai yra maži, todėl tas jausmas, kad gyvenu geriau, nėra toks didelis, nors statistika rodo kitaip“, – pažymėjo T. Povilauskas.

Maža to, net trečdalis gyventojų ir toliau nesiruošia taupyti.

Tarp tokių daugiausia buvo gaunančiųjų mažas pajamas, gyvenančių kaime, taip pat jaunų žmonių, pensininkų ar bedarbių. Banko atstovai įspėja, kad šie santaupų nekaupiantys žmonės bus labiausia pažeidžiami kilus krizei.

41 proc. teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių sutaupys panašiai, o 14 proc. teigė, kad sutaupys mažiau.

Tik 5 proc. buvo įsitikinę dėl savo kitų metų ir teigė, kad sutaupys daugiau. Daugiausia tai buvo žmonės, gyvenantys Vilniuje, savo verslą turintys asmenys, vadovai.

„Čia yra tam tikras paradoksas, nes kai pajamų daugėja – auga noras išlaidauti. Norisi nusipirkti geresnį šaldytuvą, skalbyklę, džiovyklę, tačiau reikėtų elgtis labiau subalansuotai ir proporcingą dalį skirti naujiems pirkiniams, o kitą – taupymui“, – sako V. Žagūnis.

Estai ir latviai daug pavyzdingesni

Ekonomistas T. Povilauskas atkreipė dėmesį į liūdną tendenciją, kad vis dar taupome gerokai mažiau negu kitos ES šalys. Daug pavyzdingesnės šiuo atžvilgiu mūsų kaimynės – Latvija ir Estija.

„Tai yra blogai, reikia tai keisti. Atrodo, indėlių bankuose daugėja, bet kodėl namų ūkio taupymo norma yra neigiama, – klausė jis. – Turbūt du dalykai tai veikia.

Pirma, šešėlio lygis, nes statistika greičiausia nepagauna realaus šešėlio mąsto, nors gal ta taupymo norma yra didesnė. Antra, perlaidos iš užsienio. Ne visi juk siunčia pinigus per bankus, daug pervežama pinigų grynaisiais, todėl ta reali taupymo norma gal būtų šiek tiek didesnė.“

Tačiau tyrimas atskleidė, kad gyventojų turimi finansiniai įsipareigojimai tampa jiems vis mažesne našta.

2018 m. 68 proc. teigė neturintys jokių skolų, 9 proc. pripažino jaučiantys nedidelę naštą, tiek pat žmonių sakė patiriantys didelę naštą.

„Ši statistika džiugina, nors gal mus, kaip bankų atstovus, neturėtų džiuginti. Ji rodo, kad du trečdaliai lietuvių 2018 m. neturėjo jokių skolų. Tai aukštas ir geras rodiklis, jis atspindi sveiką visuomenės paveikslą“, – pasidžiaugė V. Žagūnis.

Užklupus finansiniams sunkumams didžioji dauguma gyventojų kreipiasi pagalbos į artimuosius, 36 proc. – pasitelkia savo santaupas.

5 proc. nesibodi skolinti iš banko, o 2 proc. – ima greitąjį kreditą. Šie rodikliai taip pat džiugina banko atstovus.

„Padaugėjo žmonių, kurie, sugedus šaldytuvui ar mašinai, sprendžia problemas savo santaupų sąskaita. Tai labai smagu. Be to, iš esmės nepasikeitė bėgančių į banką spręsti savo reikalų skaičius. Taip ir turėtų būti, nes į banką reikia keliauti suplanuotų reikalų, pavyzdžiui, dėl būsto paskolos, o ne lėkti gesinti gaisro“, – sakė V. Žagūnis.

kitas

Apklausa parodė, kad regionuose yra daug daugiau žmonių, kuriems sudėtingiau sukaupti pradinį įnašą būstui nei didžiuosiuose miestuose.

„Esmė, kad Lietuvoje taupyti žmonės pradeda per vėlai, dažniausiai jau baigus universitetą, sukūrus šeimą, todėl natūralu, kad tokie žmonės įnašui nesukaupia.

Taigi esminė žinutė, kad reikia taupyti jau nuo 14–16 metų“, – patarė V. Žagūnis.

Be to, turintys daugiau santaupų dažniausia yra optimistiškesni ir laimingesni.

„Šių metų skaičiai patvirtina seną tiesą – kuo daugiau santaupų, tuo jautiesi saugesnis, o saugumas reiškia didesnę pasitenkinimą gyvenimu ir vidinę ramybę, todėl, greičiausia, ir optimizmą“, – sako T. Povilauskas.

Pasirodo, uždirbantys 1000 eurų ir daugiau dažniau jaučiasi optimistais negu uždirbantys mažiau.

Ir nors ekonominiai rodikliai geri, Lietuvai išties dabar geri laikai, dauguma gyventojų nesitiki, kad jų pajamos toliau augs.

Taip galvoja net 54 proc. apklaustųjų, o 17 proc. mano, kad jų piniginės netgi suplonės. Tik 14 proc. mąstė optimistiškai ir teigė besitikintys pajamų augimo.