„Jeigu žinočiau, kur griūčiau tai pasidėčiau visur „paduškas“. Jei aš turėčiau įžvalgos dovanas ir 2010 m. būčiau galėjusi numatyti visas pasaulio problemas ar tai, kad Lietuva turės eurą, ECB skatins ekonomiką pigiais pinigais, gal aš daryčiau kitus sprendimus, bet bėda yra ta, kad kai tu esi šiandien, tu neturi aiškiaregystės dovanos ir negali iš šiandien dienos pozicijos vertinti praeities. Aš turėjau priežastis dėl kurių elgiausi taip, kaip elgiausi ir, manau, kad tos priežastys yra svarbios“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kalbant apie skolinimosi aplinkybes, I. Šimonytė priminė, kad Latvija tuomet buvo visai kitoje situacijoje – žlugo vienas didžiausių jų bankų. O Lietuvoje nuolatos lankėsi Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ekspertai ir ruošdavo analizes.
„Pirmas momentas, tai aplinkybės, kuriomis Latvija kreipėsi paramos. Nežinau, ar tai tyčia ar ne, bet pamirštama, kad rudenį, kai žlugo antras pagal dydį Latvijos bankas, tai kilo didžiulis refinansavimo poreikis, tai reikėjo arba staigiai banką pertvarkyti ar mokėti įsipareigojimus indėlininkams. Jei Lietuvoje būtų susprogęs koks nors bankas, Lietuvai nebūtų buvę kitos išeities kreiptis tik į TVF arba išpirkti didelį euro obligacijos emisiją. Tuo metu Baltijos šalims pinigų nebuvo niekur. Natūralu, kad Latvija kreipėsi į TVF, nes reikėjo paskutinio skolintojo ir jis buvo paskutinis.
Per laiką, apie kurį mes kalbame, situacija dramatiškai keitėsi – 2008 metų pabaigoje su TVF mes dirbome labai intensyviai, misijos reguliarios, daromos studijos specialios, analizės daromos, galite Lietuvos banko paprašyti, kad pro memoria protokolus iš diskusijų vadybos atsiųstų. Pats TVF neprognozavo didelio finansavimo poreikio. Nes mūsų problema visiškai fiskalinė, ne bankas ne refinansavimas.
Kai aš pradėjau finansų ministre dirbti, Latvijos programa labai blogą tašką buvo pasiekusi. TVF turėjo labai blogą patirtį su valiutų valdybomis Argentinoje, Azijoje, kur einamosios sąskaitos deficitas buvo apie 5 proc. Būtų buvę tokių programų, kurios mums būtų labai nepatikę. (...) Pamirštame, kad 2011 m. Latvija turėjo papildomai padidinti mokesčius ir sumažinti išlaidas, kad 2012 m. turėtų deficitą žemiau Mastrichto ir greičiau galėtų įsivesti eurą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Parlamentarė taip pat aiškino, kad tuometinė prieškrizinė valdžia buvo linkusi žiūrėti į optimistinius scenarijus, pasirenkama tai, kas atrodė tuomet geriau. Pasak jos, tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius nuo bet kokių diskusijų atsimušdavo argumentu, kad jis „nėra ekonomistas“. Jis tuomet laukė įvairiausių vertinimų ir tikino, kad Lietuvos bankas recesijos neprognozuoja, o scenarijus apie ekonomikos smukimą gulėjo stalčiuose, kalbėjo I. Šimonytė. 2009 metų biudžeto formavimui didelės įtakos padarė 2008-ųjų pabaigoje vykę Seimo rinkimai.
„Jis turėjo šaltinių aplinkui, kuriais galėjo norėti labiau pasitikėti, nes buvo veidrodžių, kurie gražiau rodė, jis juos ir pasirinko. Tai buvo klaida, bet negali pasakyti, kad tai nesuprantamas elgesys. Europos reikalų komitetas tuomet aktyviai gana tuos klausimus svarstė, bet ministrui tai nedarė didelio įspūdžio, rinkimai ant nosies, o politinės daugumos nebuvo“, – aiškino I. Šimonytė.
I. Šimonytė 2004 metų gegužę tapo Finansų ministerijos sekretore, vėliau – viceministre, o nuo 2009 metų liepos – ministre. Seimo Audito komitetui šiuo metu vadovaujanti I. Šimonytė yra konservatorių keliama kandidatė į prezidento postą 2019 metų rinkimuose.
Parlamentinis tyrimas
Trečiadienį vyko vienuoliktasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis. Tai turėtų būti paskutinioji apklausa, tiesa, teigiama, kad matant reikalui gali būti kviečiami ir nauji liudytojai.
Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.
Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
