Tėvai griebiasi kraštutinių priemonių
„Neterminuotas streikas“ – toks užrašas lapkričio 12-osios rytą pasitiko mokinius, kurie, nepaisydami išankstinių įspėjimų, vis dėlto atvyko į Vilniaus „Žemynos“ progimnaziją. Mokymosi procesas šioje progimnazijoje nevyksta jau tris savaites.
Vieno iš progimnazijos mokinių tėvas, reaguodamas į situaciją, feisbuke išplatino prašymą – ieško korepetitorių, kurie mokytų per prievartą atostogaujančius vaikus.
„Žemynos progimnazijos aštuntokų tėvai, mokytojų streiko metu, skubiai ieško mokytojų, dėstytojų ar specialistų, galinčių Žemynos progimnazijos patalpose Vilniuje, jiems patogiu laiku (pagal derinamą tvarkaraštį), pravesti lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, fizikos bei biologijos pamokas vienai aštuntokų klasei. Pamokas pagal susitarimą apmokės mokinių tėvai“, – skelbiama feisbuke išplatintame pranešime.
Tėvų skundų yra ir daugiau. DELFI pasiekė dar vienos sunerimusios mamos laiškas, kuri teigė, kad dėl situacijos kreipėsi ir į direktorių. „Esu dviejų vaikų mama. Vaikų, kurie lanko vieną, šiuo metu streikuojančią mokyklą. Esu sunerimusi dėl šiandieninės situacijos, dėl to, kaip mes nusigręžėme nuo pagrindinės mokytojo funkcijos – ugdyti. Šiandien Lietuva yra susiskaldžiusi, vieni palaiko mokytojus, kiti juos peikia. Aš taip pat juos palaikiau, kol nepamačiau, kad tie patys vaikai dabar dėl to labiausiai ir nukenčia. Ir labai gaila, kad mokytojai, kovodami už savo teises, skriaudžia tuos, kuriuos turėtų šviesti ir skiepyti tikrai ne tokį pavyzdį, kokį šiandien demonstruoja“, – teigė mama.
Mama taip pat atsiuntė ir laišką, kurį išsiuntė mokyklos direktoriui. Jame teigiama, kad vaikai vietoje ugdymo proceso kasdien žiūri edukacinius filmukus.
Streiko organizatoriai: keista ir juokinga
Streiko organizatoriai teigia, kad žino Vilniaus progimnazijoje susidariusią situaciją, tačiau to nevertina rimtai. „Teko girdėti šią situaciją, kad direktorė kursto kelis tėvus. Įdomiausia, kad tai silpniausių vaikų, kurie tikrai nestos nei į prestižines gimnazijas, tėvai. Tie, kurie nesidomėdavo vaiku iki tol. Visiems keista ir net juokinga dėl jų didelio susidomėjimo ir rūpesčio dėl ugdymo proceso“, – teigė streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Vis dėlto, nerimo yra. „Norime, kad streikas kuo greičiau baigtųsi“, – teigė A. Navickas, pridurdamas, kad kitą savaitę prie streiko planuoja prisijungti dar daugiau mokyklų, o šiuo metu streikuoja apie aštuoniasdešimt mokymo įstaigų visoje Lietuvoje.
Ar streikuojančiose mokyklose vyksta mokymo procesas? „Nevyksta. Keli mokytojai dirba, todėl, jei kažkiek vaikų ateina, yra pasirūpinama jų saugumu“, – tvirtino A. Navickas.
Pasidomėjus, ką reikės daryti mokiniams, kurių mokymosi procesas sutriko kelioms savaitėms, nors mokymosi programa nuo to nesutrumpės, profesinės sąjungos pirmininkas tikino, kad apie tai reikės kalbėti pasibaigus streikui. „Reikės susitarti, kad nenukentėtų nei vaikai, nei mokytojai. Turime susitarti, kaip kompensuosime ir vaikams tą prarastą ugdymo procesą, ir mokytojams – prarastą darbo užmokestį“, – tikino pirmininkas.
Profesinė sąjunga kompensuos mokytojams dalį atlyginimo
Įsibėgėjus streikui, mokytojai pradėjo kalbėti apie tai, kad jų atlyginimas dėl to nenukentės – esą prarastą dalį finansuos profesinė sąjunga. A. Navickas teigia, kad tai – įprasta praktika.
„Visos pažangios užsienio profesinės sąjungos tokiais atvejais, kai nepavyksta susitarti su Vyriausybe, sudaro kompensacinius mechanizmus. Tai yra labai pažangi praktika“, – teigė A. Navickas.
Jo teigimu, LŠDPS yra pažangiausia profesinė sąjunga Lietuvoje. „Šią praktiką taikome jau ne pirmo streiko metu, – kalbėjo pirmininkas. – Tačiau tikimės, kad ir Vyriausybei bus svarbūs tiek vaikai, tiek mokytojai ir jie taip pat galvos, kaip kompensuoti ir ugdymo procesą, ir darbo užmokestį. Tai susiję dalykai.“
Teigia, kad ministerija reikalavimų neišgirdo
Prieš savaitę Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sukvietė visų profesinių sąjungų atstovus į pasitarimą, po kurio teigė, kad buvo apsvarstyti visi reikalavimai, taip pat teigė, kad dėl svarbiausių buvo susitarta. Vis dėlto, streikas tęsiasi, o A. Navickas teigia, kad jų sąjunga nebuvo išgirsta.
„Akivaizdu, kad buvo tariamasi su tomis profesinėmis sąjungomis, kurios nestreikuoja (streikuoja viena profesinė sąjunga – A. Navicko vadovaujama LŠDPS – DELFI). Susitarus su kitomis profesinėmis sąjungomis tikėtis, kad streikas nutrūks, yra naivu, – teigė A. Navickas. – Buvau tame susitikime, bet su mumis nebuvo sutarta. Mūsų iškelti klausimai nebuvo įtraukti į darbotvarkę dėl to liūdime ir inicijuosime derybas patys.“
Tris savaites besitęsiantis streikas bus vainikuotas ir mitingu. Į mokytojų mitingą visus taip pat kviečia LŠDPS. Streiką organizuojančios sąjungos pirmininkas teigė, kad jo netenkina ministerijos veiksmai po susitarimų, esą ministerija nepaiso streikuojančių mokytojų interesų.
Ministerija siekia išspręsti problemas
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas DELFI teigė, kad po pasitarimo, kuris buvo surengtas ministerijoje, atstovai buvo nuvykę į LŠDPS mokytojų suvažiavimą, ten buvo pristatyti susitarimai, vėliau, kaip teigė A. Varanauskas, apie susirinkimo ministerijoje metu priimtus sprendimus mokyklos buvo informuotos ir raštu. Ministrės patarėjo teigimu, lapkričio 29-ąją vėl bus rengiamas susitikimas.
„Įsipareigojome iki šių metų pabaigos inicijuoti visus pakeitimus, kurie yra aptarti ir sutarti. Vienas susitarimas susijęs su įstatymo pakeitimu, todėl natūralu, kad gali prireikti vieno kito papildomo mėnesio, kad Seimas tuos sprendimus priimtų, bet absoliuti dauguma susitarimų nereikalauja įstatymų pakeitimų, todėl juos galėsime įgyvendinti iki metų pabaigos“, – teigė A. Varanauskas.
Bendros kalbos su streikuojančiais neranda
Anot A. Varanausko, sunku vertinti, ar situacija mokyklose gerėja, ar blogėja, tačiau, jo teigimu, ministerija deda visas pastangas, kad streikas būtų kuo greičiau sustabdytas.
„Viduryje susirinkimo lyg ir buvo pozityvių veiksmų, kad yra proveržis, bet po susitikimo viskas vėl tapo destruktyvu, – apie bandymą susitarti su A. Navicku kalbėjo A. Varanauskas. – Sunku pasakyti, kas pasikeitė, bet atkreipčiau dėmesį į tai, kad susitikimo metu pats ponas Navickas visiems aptarinėjamiems dalykams neprieštaravo, jo kolegė kelis kartus pasiūlė tam tikrų dalykų, mes juos irgi įtraukėme į protokolinį susitarimą.“
A. Varanausko teigimu, neigiamą A. Navicko nuomonę apie susirinkimą ministerija išgirdo tik po jo, esą susirinkimo metu A. Navickas nekritikavo aptarinėjamų sprendimų. „Ponas Navickas, būdamas posėdyje, nekėlė klausimų, neprieštaravo susitarimams, – teigė A. Varanauskas. – Bet tikimės, kad ketvirtadienį grįšime prie tų dalykų, aiškinsimės tai, kas dar neaišku ar neaptarta, ir pavyks visa tai pagaliau susiderinti.“
Mokymosi spragos problemą turės spręsti pačios mokyklos
Penktadienį streikuojantys mokytojai turėtų susirinkti į mitingą prie Seimo, tačiau A. Varanauskas tikisi, kad mitingo neprireiks, nes sprendimus galima spėti priimti ir iki jo.
„Siekiame bendrų sutarimų, kurie leistų iš karto grįžti prie ugdymo proceso – tai mūsų pagrindinis tikslas šiandien“, – tikino A. Varanauskas.
Beje, streikas tęsiasi jau tris savaites, tačiau A. Varanauskas teigia, kad situacija mokyklose nėra vienoda, tad ir spragas, kurios atsiras dėl sustabdyto mokymosi proceso, turės spręsti pačios mokyklos. „Už grįžimą prie ugdymo proceso, kaip tai padaryti ir koreguoti ar perdėlioti ugdymo planą – atsakingos mokyklos, – teigė A. Varanauskas. – Kai kuriose mokyklose, net jei vyksta streikas, pamokos vyksta. Šiandien streikuoja 72 mokyklos, vienuolikoje mokykloje streikuoja nuo vieno iki dviejų asmenų. Faktas, kad tose mokyklose pamokos vyksta, o streikuojantį kolegą gal pavaduoja kiti kolegos. Kitose mokyklose ugdymo procesas kažkuriam laikui buvo sutrikęs daugiau ar mažiau, tačiau tai įsivertinti turės kiekviena mokykla.“
Vilniaus „Žemynos“ progimnazija pradėjo garsiai ieškoti korepetitorių, kurie galėtų vesti pamokas, kol mokytojai streikuoja. Anot A. Varanausko, kitos tokios ugdymo įstaigos, kai ieškomi net papildomi asmenys, galintys tęsti ugdymo procesą, nėra.
Posėdis vyko už uždarų durų
Prieš savaitę ministerijoje vyko posėdis, į kurį buvo sukviesti visų profesinių sąjungų atstovai. Į posėdį žurnalistai nebuvo įleisti, ministrės derybos su profesinėmis sąjungomis vyko už uždarų durų.
Posėdžio metu su žiniasklaida trumpai pabendravęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas teigė, kad susitarimas linksta į gerąją pusę. Jei būtų buvę susitarta, streikas galėjo būti nutrauktas jau kitą dieną po susitikimo.
„Derybos linksta į gerą pusę, – teigė A. Navickas ir pridūrė, kad konkrečių sprendimų dar nėra. – Girdima. Norima didinti finansavimą, norima daugiau apmokėti už veiklas, už kurias nebuvo apmokėta, nors buvo skelbiama, kad bus mokama už visus darbus.“
Pasibaigus posėdžiui ministrė J. Petrauskienė žiniasklaidai teigė, kad pavyko susitarti. Ministrės teigimu, derybų metu visos profesinės sąjungos išsakė savo siūlymus ir visi jie buvo aptarti. „Kiekvieną siūlymą, kurį pateikė profesinės sąjungos, aptarėme. Daug siūlymų yra bendrų. Tuos pačius siūlymus matėme ir lankydamiesi mokyklose, ten, kur yra nesutarimų, kur yra streikų. Manau, kad radome bendrus sutarimus“, – tvirtino ministrė.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius įvardijo, dėl ko buvo tariamasi už uždarų durų. „Bus nustatyti aiškūs kriterijai ir minimalios ribos skirtingų dalykų mokytojams, kiek jiems skirti pasiruošimo valandų procentų, kad neatsitiktų taip, kad lietuvių kalbos mokytojai vienam mieste turėtų vieną procentą, o kitame – kitą. Ir, aišku, bus padidinta viršutinė riba, kad tie mokytojai, kurie daug laiko skiria pasiruošimui, jų darbas būtų labiau įvertintas“, – įvardijo A. Jurgelevičius.
Jo teigimu, tariamasi ir dėl vadovavimo klasėms. „Pripažinta, kad tai labai svarbi veikla ir siūloma nustatyti žemutinę valandų, kurių negalima sumažinti skiriant vadovavimą klasei, ribą. Turės būti aiškiai įvardyti kriterijai, pagal kuriuos vadovas jau vertins konkretaus mokytojo darbą su konkrečia klase“, – teigė A. Jurgelevičius. Tariamasi ir dėl aiškaus trečios kišenės apibrėžimo. Trečioji kišenė – tai darbas bendruomeninėje veikloje. A. Jurgelevičiaus teigimu, tariamasi, kad nebūtų tokių atvejų, kad didžiąją mokytojų atlyginimų dalį sudarytų būtent ši veikla.
Streiko organizatorių reikalavimai
Streiką organizuojanti Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reikalauja nedelsiant atsisakyti šios „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų.
Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse. Tos profesinės sąjungos, kurios pasirašė sutartis ir patvirtino, kad sutinka su naujojo etatinio modelio įvedimu, negalėjo jungtis prie streiko.
Sąjungų teigimu, prisijungiant jie pažeistų sutartį. LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, dėl šios priežasties kai kurios sąjungos pradėjo masiškai mažėti. Anot A. Navicko, rugsėjo mėnesį prie LŠDPS prisijungė daugiau kaip tūkstantis mokytojų.
Esą jie prie LŠDPS jungėsi išreikšdami nepritarimą etatiniam atlyginimų skaičiavimo modeliui. Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos atstovai teigia, kad dėl dabartinių švietimo problemų ministrė Jurgita Petrauskienė turėtų prisiimti atsakomybę.
Dar prieš streiką buvo skelbiama, kad prie jo nuo pirmadienio jungsis penkios mokyklos. Jų Lietuvoje iš viso yra 2000. Streikas neterminuotas, todėl neskelbiama galima jo pabaiga.