May laukia sunki užduotis – bandys įtikinti šalį pritarti jos „Brexit“ susitarimui

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė pirmadienį pradeda pašėlusį dviejų savaičių maratoną, per kurį ji turės įtikinti britų visuomenę ir skeptiškai nusiteikusį parlamentą pritarti „Brexit“ sutarčiai su Europos Sąjunga.

Vos sugrįžusi į Briuselio, kur savaitgalį 28 ES šalių lyderiai pritarė „skyrybų“ su Jungtine Karalyste sutarčiai, Th. May sušaukė savo ministrų kabineto pasitarimą. Vėliau pirmadienį premjerė planuoja kreiptis į Bendruomenių Rūmų narius.

Parlamentas turi patvirtinti JK išstojimo iš ES sutartį, tačiau jai žada nepritarti dešimtys įstatymų leidėjų, atstovaujančių ne tik opozicijai, bet ir Th. May valdančiajai Konservatorių partijai.

Th. May siekia juos įtikinti, kad sutartis „atiduoda pagarbą referendumui“, per kurį 2016 metais didžioji dalis balsavusių britų pasisakė už išstojimą iš ES.

Ji tvirtina, jog Didžiosios Britanijos žmonės pavargo nuo begalinių diskusijų dėl „Brexit“, todėl sutarties ratifikavimas „leis mums vėl susivienyti kaip šaliai, nepriklausomai nuo to, kaip balsavome“.

Balsavimas dėl „Brexit“ sutarties parlamente turėtų įvykti iki Kalėdų. Veikiausiai tai bus gruodžio 10 dieną.

„Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay pripažino, kad balsavimo rezultatai nenuspėjami, tačiau perspėjo, jog Britanija atsidurs „neramiuose vandenyse“, jeigu susitarimas bus atmestas.

Susitarimo atmetimas sukeltų Britanijoje politinę krizę prieš numatytą jos oficialų pasitraukimą iš ES kitų metų kovo 29 dieną.

Didžioji Britanija ir ES tvirtina, kad JK nebegali persiderėti dėl šios sutarties, kuriai pasiekti prireikė beveik pusantrų metų įtemptų derybų. Th. May sako, kad „tai yra geriausia įmanoma sutartis, vienintelė sutartis“.

Tačiau tai netrukdo „Brexit“ šalininkams reikalauti didesnio atsiribojimo nuo Bendrijos, o proeuropietiškiems aktyvistams bandyti užkirsti kelią Britanijos išstojimui iš ES.

Pirmadienį vienas Europos teismas atmetė ES šalyse gyvenančių 13 britų reikalavimą panaikinti „Brexit“ derybų rezultatus. Pareiškėjai tvirtino, kad jiems nebuvo leista balsuoti 2016 metų referendume, nes jie gyveno užsienyje. Jie paaiškino, kad kreipimasis į teismą buvo vienintelis būdas neprarasti ES pilietybės, kai Britanija išstos iš Bendrijos.

Tačiau ES Bendrasis teismas išaiškino, kad pradėtos „Brexit“ derybos neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjų padėčiai.