Istorija buvo išpublikuota penktadienio vakarą feisbuko puslapyje „Ciniškas chirurgas“ – jame gan sarkastiškai pateikiami atvejai mediko akimis. Kas yra šių įrašų autorius – neskelbiama.
Beveik dviejų tūkstančių žmonių pamėgtas įrašas pavadintas „Muša, vadinasi myli!“. Kaip rašo „Ciniškas chirurgas“ šis pasakojimas yra reakcija į visuomenės toleranciją smurtui prieš vaikus, kuri išryškėjo po to, kai į viešumą iškilo keli vaikų paėmimo iš šeimų skandalai.
„Tautos didvyriai stoja nuskriaustųjų lupikų pusėn ir žada nors kažkiek leisti perti…. vaikus. Nes nu kitaip auklėti juk neįmanoma. Man tik vienas klausimas, ar biškį lupti bus galima tik vaikus, ar visus silpnesnius (nebūtinai fiziškai)? Gal reiktų Seime įteisinti Spiridono pamokymus, kaip tvarkytis namų ūkyje? Žmonas ir vaikus reikia lupti dažnai, bet su meile, kad žinotų, kas čia namuose šeimininkas, tik paskui nepamiršti atsiprašyti. Ne, ne lupikui, o tam, kam skūra dirta buvo, taip sakant padėkoti ponui už švelnią ranką. Spiridonas rekomendavo nenaudoti kumščių, nespardyti, nebadyti pagaliu ar metaliniu virbu, ypač galvos ir širdies plote. Suprask, kiaurai gali praverti. Nes bus nebe auklėjimas, o žmogžudystė“, – sarkastiškai rašoma įraše.
„Ciniškas chirurgas“ kritikuoja kalbančius apie demokratiją ir laisvę, nes, rašoma įraše, neaišku, apie kokią laisvę jie kalba: „Negi dabar uždraus puošti nuosavus vaikus mėlynėmis? Informuoju, kad pagarba ir baimė yra du skirtingi dalykai.“
Toliau chirurgu prisistatantis įrašo autorius pateikia konkretų atvejį, kaip teigiama, iš savo darbo praktikos. Jo budėjimo metu į priėmimą esą atvyko 50 metų moteris su labai stipriais pilvo skausmais.
„Apžiūrint nepasirodė, kad būtų aukštuomenės dama, bet tvarkinga ir švari, o tai daug pasako apie žmogų. Tiesiog nepasisekė gyvenime.
Juda sunkiai, tiesiai atsigulti sunkiau, nei mintinai išmokti Donelaičio „Metus“. Prie pilvo prisiliesti leidžia tik per sukąstus dantis. Skausmai atsirado gana staigiai, prieš kelias valandas. Pirma mintis – perforavusi opa. Ėmiausi tikrinti šią versiją. Darant echoskopiją radau laisvo skysčio, o ten kur turėtų būti blužnis, toks biškį nesusipratimas, vadinkim tai beržine koše. Padariau punkciją ir patikrinau, kas per skystis, – kraujas. Pirminė diagnozė nepasitvirtino, bet išaiškėjo tikroji priežastis – blužnies plyšimas. Taip, yra atvejų, kai ji plyšta savaime, bet tie atvejai tokie reti, kaip komplikacijos dėl skiepų“, – rašo „Ciniškas chirurgas“.
Kaip teigiama įraše, gydytojas pacientės esą pradėjo klausinėti, kada buvo trauma, nes apžiūrėjus šonus jokių mėlynių ar kitokių žymių, kaip rašoma, nesimatė.
„Ji tylėjo kaip Marytė Melnikaitė. Tada paklausiau tiesiai:
– Mušė?
– Taip, vyras. (po pauzės) Prieš dvi savaites audė“, – dialogą su paciente atkartoja įrašo autorius.
Moteriai esą buvo nustatytas dvifazis blužnies plyšimas.
„Blužnis yra tarsi šaltiena, labai trapi. Būtent dėl šios priežasties, ji yra tokioje vietoje, apie kurią dažnas nė nežino. Ją saugo tik kairysis šonkaulių lankas ir jos pačios kapsulė kaip koks „Maximos“ maišelis. Buka kairiojo šono trauma gali sukelti blužnies kraujavimą po kapsule. Kapsulė ima tolti nuo blužnies ir taip sutrikdoma apvalkalo kraujotaka, dėl ko jis tampa nebe toks elastingas, tempiasi ir galų galiausiai plyšta. Tada prasideda masyvus kraujavimas į pilvo ertmę. Dažniausiai tai įvyksta antrą savaitę po traumos“, – aiškinama įraše.
Pasak chirurgu prisistatančio vyro, pacientė buvo kelias valandas intensyviai stebima, tačiau apie pirmą valandą nakties ją esą teko skubiai operuoti: „Ėmė kristi hemoglobinas ir kraujospūdis <…>, teko imtis aktyvių veiksmų. Skubiai į operacinę, pjūvis ir kraujavimo stabdymas. Deja, blužnies išsaugoti nepavyko, gerai, kad tik blužnies.“
Įrašo pabaigoje autorius ironiškai klausia, ar Lietuvoje bus įteisinta, kiek smūgių galima suduoti žmogui, kad tai nebūtų vadinama smurtu.
„Ir vis dėlto, kaip Seimas nuspręs, kiek smūgių galima prasileisti, kad vaikai, žmonos ir kiti žmonės neatsidurtų reanimacijoje, ant operacinio stalo ar po žeme?“ – rašo „Ciniškas chirurgas“.
Per kelias dienas šiuo pasakojimu feisbuke pasidalino beveik 600 žmonių. Tokius chirurgu prisistatančio asmens pasakojimus iš darbo kasdienybės internautai vertina skirtingai – vieni giria už puikų rašymo stilių ir keliamus aktualius klausimus, kiti mano, kad tokie įrašai „žemina mediko profesiją ir pacientus“.
Statistikos departamento duomenimis 2017 metais buvo užregistruoti 10 968 nusikaltimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Iš visų aukų 83 proc. sudarė suaugę asmenys, 17 proc. vaikai.
Iš nuo smurto nukentėjusių suaugusiųjų – 82 proc. aukų buvo moterys, 18 proc. – vyrai.
Medikas: tokios traumos nėra dažnos
Kaip DELFI teigia Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų pilvo chirurgijos centro medikas Gintaras Simutis tikina, kad savo darbo praktikoje dažniausiai susiduria su atvejais, kai blužnis plyšta po auto įvykių arba gamybinių traumų.
„Nėra taip, kad mes kiekvieną savaitę turime tokių atvejų. Ne, taip nėra. Dažniausiai traumos metu įvyksta lūžiai, kiti dalykai, kad blužnis plyšinėtų tai čia tikrai ne kiekvienam įvyksta tokie dalykai“, – sako profesorius.
Jis aiškina, kad yra dviejų tipų blužnies plyšimai – kai kraujas į pilvo ertmę išsilieja iš karto, ir kai dėl patirtos traumos kraujas išsilieja blužnies kapsulės viduje.
„Blužnis traumos metu gali plyšti iš karto, kartu įplyšta ir kapsulė, ir jos parenchima. Tokiu atveju kraujas patenka į laisvę pilvo ertmę. Kuo skiriasi dvifazis blužnies plyšimas, kad jo metu pradžioje dažniausiai nebūna kapsulės įplyšimo, bet būna įtrūkusi parenchima. Susiformuoja hematoma (išsiliejusio kraujo sankaupa – DELFI), kuri būna neišplintanti už blužnies kapsulės, bet vidinė struktūra būna pažeista. Kuo toks plyšimas būna pavojingas, kad praėjus maždaug 10-14 dienų dėl vykstančio irimo proceso gali spontaniškai įvykti kapsulės plyšimas“, – aiškina medikas.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, itin aštrių skausmų dėl plyšusios blužnies žmogus jausti neturėtų, jei nėra kitų organų sužalojimų ar pažeidimų, išskyrus tais atvejais, kai išsilieja itin daug kraujo.
„Kai kraujas patenka į pilvaplėvės ertmę, tai ta reakcija yra gana draugiška, nes kraujas yra žmogaus organas. Labai išreikštos reakcijos į laisvą kraują pilvo ertmėje, kuri pasireiškia skausmais, dažniausiai nestebime. Supraskite, kad kraujas yra mūsų pačių organas. Tik jau dėl jo kiekio gali atsirasti kraujavimo arba nukraujavimo simptomai. O lokalūs dirginimo simptomai dažniausiai būna dėl kažkokių kitų pažeidimų“, – sako prof. G. Simutis.
Jo teigimu, dažnu atveju plyšus blužniai medikai bando išvengti operacijos ir pažeidimus gydyti konservatyviu būdu, nebent sužeidimai yra itin sunkūs.
„Visada galima atlikti kompiuterinę tomografiją, įvertinti pažeidimų laipsnį ir, jeigu pažeidimų laipsnis yra pirmas arba antras ir vadinamoji hemodinamika yra stabili, tai mes tokių ligonių stengiamės neoperuoti. Blužnies atveju taikoma tausojanti gydymo taktika ir tik tada, kai yra didelio laipsnio pažeidimai, operuojame. Aišku, (operuojama ir tada – DELFI) jeigu abejojama, ar nėra kitų sužalojimų arba yra sunki ligonio būklė. Bet tikrai, patikėkit, tai nėra kasdienybė“, – pabrėžia pilvo chirurgas.