Lietuvoje Lyčių lygybės institute (EIGE) viešėjusi Moterų biudžeto grupės (angl. Women Budget Group) pirmininkė, Esekso universiteto profesorė Diane Elson interviu DELFI teigė, kad valdžių prioritetas turėtų būti lygybė tarp žmonių bei suteikiamos kokybiškos viešosios paslaugos. Ji taip pat akcentuoja, kad valdžios turėtų būti griežtesnės didelių įmonių atžvilgiu, kad šios sumokėtų visus mokesčius ir skirtų didesnes algas. Taip pat ji ragintų didinti ir minimalią algą, net jei tai ir padidins kainas.
- Vienas pagrindinių jūsų argumentų, kad biudžetai būtų sudaromi pagal lytį. Kodėl taip manote?
- Yra gera idėja planuoti biudžetą atsižvelgiant į tai, kokia įtaka bus vyrams ir moterims. Nes labai dažnai ta įtaka būna skirtinga, kadangi egzistuoja skirtumai tarp moterų ir vyrų atsakomybių rūpinantis vaikais ar senoliais. Taigi yra daugybė priežasčių kodėl biudžetas turi kitokią įtaką moterims nei vyrams.
Didžiosios Britanijos Vyriausybei nesiseka labai gerai įdiegti šį principą. Tačiau Austrijoje Vyriausybė yra įdiegusi lyčių lygybės principą biudžeto sudaryme. Kiekviena ministerija Austrijoje turi turėti penkis principus ir pinigai, kurie yra biudžete turi išpildyti tuos principus. Vienas principų – lyčių lygybė. Švedijoje ir Islandijoje taip pat priimtas sprendimas sudarinėti biudžetą atsižvelgiant į lytį.
- Kaip visa tai atrodo praktikoje? Įprastai yra taip, kad egzistuoja nelygybė tarp pajamų – vyrai uždirba daugiau nei moterys. Tačiau daugiau uždirbant ir daugiau mokesčių sumoka. Bet kaip suprantu manote, kad biudžetas turėtų būti paskirstomas tolygiai ar net kiek į didesnę pusę moterims?
- Manau, kad reikia žiūrėti į kiekvieną priemonę atskirai. Perskirstymas turėtų bandyti užtikrinti, kad yra užtikrinami minimalūs pragyvenimo standartai. Kaip pastebėjote, vyrai uždirba daugiau nei moterys. Taip yra dėl įvairių priežasčių – viena jų yra diskriminacija darbo rinkoje. Faktas, kad moterys susiduria su vadinamąją motinystės bausme: joms tenka imti atostogas, prižiūrėti vaikus, vėliau jos greičiau išeina į pensiją anksčiau, kad galėtų prižiūrėti savo senstančius tėvus. Taigi, moterys susiduria su kliūtimis darbo rinkoje. Taigi, pažvelkime į pajamų mokestį.
Paimkime priemonę, kurią mes turime Didžiojoje Britanijoje, tai yra pinigų riba, nuo kurios žmonės turi pradėti mokėti mokesčius. Valdžia sako, kad tai gera priemonė, nes žmonės gali pasilikti didesnes pajamas, kurias uždirbo ir reikia mažiau mokėti valdžiai. Tačiau jei pažiūrėtume kas iš to iš tiesų gauna naudą, tai pirmiausia nauda atitenka turtingesniems, ne vargšams, nes vargšai net neuždirba pakankamos sumos. Ir antra, vyrai gauna daugiau naudos nei moterys, nes daug daugiau moterų nei vyrų, neuždirba pakankamai, kad mokėtų pajamų mokesčius. Mūsų analizė parodė, kad 63 proc. naudos iš pajamų mokesčio susigrąžinimo iš biudžeto bus skiriama vyrams.
- Bet ar nemanote, kad tie žmonės kurie sumoka didesnius mokesčius turėtų ir daugiau gauti naudos?
- Kodėl? Valdžios biudžetas neveikia taip tarsi ėjimas į parduotuvę. Į parduotuvę tu nueini su savo pinigais, kreditine kortele ir perki kažką. Ką daro vyriausybės labai skiriasi. Tu neperki švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo transporto tokiu pačiu būdu, kaip nusiperki naują suknelę ar kostiumą. Tad yra skirtingi veikimo principai. Principai, kurie susiję su skirtingais žmonių poreikiais, šalies vertybėmis siejant su atliepimu į tuos poreikius, užtikrinant, kad niekas nekenčia. Principai, kurie atliepia lygybę, teisingumą. Mokesčių principas yra toks, kad žmonės turėtų mokėti atsižvelgiant į savo galimybes. Tie, kurie daugiau uždirba turėtų ir mokėti daugiau.
- Yra nemažai kalbama apie nelygybę tarp moterų ir vyrų algų. Islandija išsiskyrė savo pozicija šiuo klausimu. Kaip vertinate šalių vykdomą politiką šiuo klausimu?
- Dabar daugelyje šalių yra nelegalu mokėti moterims mažiau nei vyrams už tą patį darbą. Problema kyla iš to, kad moterys neturi tokių pačių galimybių būti paaukštintos, gauti geriausiai apmokamą darbą. Moterys dažniausiai gauna darbus sveikatos ar švietimo srityje, kurie yra ne tiek daug vertinami. Jų darbas yra gyvybiškai būtinas, tačiau jis nėra vertinamas taip pat, kaip kitų specialybių. Dėl šių priežasčių yra atotrūkis tarp moterų ir vyrų algų.
Didžiojoje Britanijoje mes turėjome naują įstatymą, kuriuo sakoma, kad įmonės turinčios tam tikrą skaičių darbuotojų, berods virš 200, turi viešai skelbti, koks yra moterų algų vidurkis ir koks vyrų algų vidurkis. Tai išprovokavo nemažas diskusijas, ir padarė spaudimą įmonėms, kad moterims būtų padidinami atlyginimai, suteikiamos geresnės galimybės.
- Tai suprantu, kad ši priemonė pasiteisino. Rekomenduotumėte ją kitoms šalims?
- Ji išbrokavo daugybę diskusijų. Problemos neišsprendė, bet bent sukėlė pačių darbdavių susimąstymą.
- Kaip manote kokių priemonių turėtumėme imtis, kad tą atotrūkį tarp moterų ir vyrų atlyginimų galėtume sumažinti?
- Reikia vyrus labiau įtraukti į vaikų priežiūrą. Nes viena priežasčių, kodėl atsiranda tas atlyginimų atotrūkis tarp moterų ir vyrų - motinystės bausmė. Jeigu pažvelgtume į atlyginimus vyrų bei moterų, kurios neturi vaikų, nėra didelio atotrūkio. Bet kai moteris susilaukia vaikų, atotrūkis pradeda didėti. Net kai jos grįžta po atostogų į darbo rinką, jos nėra paaukštinamos pareigose ir uždirba mažiau. Nėra tėvystės bausmės, yra tik motinystės bausmė. Taigi reikia keisti, kaip tėvas dalyvauja vaikų auginime. Įmonės turėtų atpažinti, kad ne tik motinos, bet ir tėvai turi vaidmenį namų ūkyje. Savo rolę turi turėti ir vyriausybės, kurios turėtų skirti pakankamai lėšų tėvystės atostogoms. Tada daugiau vyrų paima tėvystes atostogas ir įsitraukia į vaikų auginimą.
Geriausiai Islandija, Švedija ir Norvegija šioje srityje veikia. Ten tėvystės atostogose esančiam vyrui mokama pakankamai pinigų, kad jis tam ryžtųsi. Pavyzdžiui, jei mokėsi tik minimalią algą vyrai nesutiks jos imti. Tad reikia mokėti apie 80 proc. algos, kurią jie būtų uždirbę. Ir čia turi būti naudokite arba praraskite metodas. Tai yra, jei tėvas nesutinka pasiimti, negali būti, kad prisideda papildomai tas laikas prie motinystės atostogų. Būtent gerai apmokamas vaikų auginimas įpliekstų tuos pokyčius.
Iš tiesų matau, kad vyksta kultūriniai pokyčiai. Vis daugiau jaunų vyrų sutinka išeiti tėvystės atostogų. Valdžia gali skatinti lygybę šeimoje, kad tiek vyrai, tiek moterys užimtų panašias roles rūpinantis vaikais ir senoliais. Tai viena priemonė – didelės išmokos.
- Savo akademinėje veikloje nagrinėjate ir tai, kaip šalių vystymasis daro įtaką gyventojams, kurie atsiduria žemiau normalaus gyvenimo standartų.
- Lyčių nelygybė nėra vienintelė nelygybės forma. Taip pat svarbu yra ir skurdas. Nelygybė tarp turtingųjų ir skurdžiai gyvenančiųjų. Manau, kad Europos Sąjungoje mums vis dar trūksta priemonių, jog būtų užtikrinta, kad niekas neatsidurs žemiau skurdo ribos. Visiems turi būti pasiekiami normalaus gyvenimo standartai. Tačiau po finansinės krizės daugybė ES vyriausybių ėmėsi priemonių, kurios dar smarkiau paveikė skurdžiau gyvenančius, tokios šeimos dar labiau atsiliko.
Kai vaikai alkani, jie negali susikaupti mokykloje, kai vaikų tėvai visada yra strese, nes neužtenka pinigų, tokiuose namuose yra sunkiau vaikams augti. Tad reikia stengtis, kad niekas nenukristų žemiau minimalių pragyvenimo standartų. Turime tapti tikra gerovės valstybė. Mano apties šalis paskutinius aštuonis metus buvo labai nesėkminga šiuo atžvilgiu.
- Dažniausiai sakoma, kad Skandinavijos šalys yra priekyje šiuo atžvilgiu.
- Taip tikrai. Reikia investuoti į efektyvų viešąjį sektorių: mokyklos, darželiai, sveikata. Socialinės apsaugos sistema turi užtikrinti, kad žmonių pajamos yra pakankamos, net jei jie ir neįgalūs, praranda darbą. Reikia u-tikrinti, kad pakankamai padorių darbo vietų būtų. Mes turime daugybę darbo pasiūlymų Didžiojoje Britanijoje, bet ne visi jie užtikrina normalų pragyvenimo lygį ir gerą socialinę apsaugą.
- Lietuvoje yra daug žemos pridėtinės vertės darbų. Argumentuojama, kad žmonės dirbdami tokioje sferoje ir uždirba mažiau nei aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose darbuose. Kaip teigtumėte, ar žmonės ir su žema kvalifikacija ar be kvalifikacijos turėtų gauti geriau apmokamus darbus?
- Žinoma mums reikia investuoti daugiau į švietimą. Ypač Vokietija šioje srityje gerai dirba. Tačiau tai nebus pakankama. Reikia įvardyti problemas dėl algų kavinėse, restoranuose, pristatymo paslaugose ir kitose panašiose. Pavyzdžiui, daug žmonių apsiperka internetu, kurjeriai pristatinėja, bet jų algos labai mažos. Mums reikia galvoti apie didesnes algas tokiems darbuotojas ir geresnę socialinę apsaugą. Tuo pačiu turime didžiules tarptautines kompanijas kaip „Amazon“ ir „Facebook“, kurios nesumoka pakankamai mokesčių. Tad reikia priversti šitas didžiules kompanijas sumokėti savo dalį. „Amazon“ neuždirbtų savo pinigų, jei ne kurjerių darbas.
Dabar daug kas patalpinama į „netikro įdarbinimo“ kategoriją. Tarsi sukuriama iliuzija, kad dirbi sau. Pavyzdžiui, „Uber“. Jie sako, kad čia patys save įdarbina darbuotojai ir dėl to įmonei nereikia mokėti socialinio draudimo mokesčių, nereikia apmokėti jų atostogų ar ligų. Taip žmonės netenka dalies savo teisių. Tad reikėtų priversti, kad „Uber“ pripažintų savo darbuotojus. Vyriausybės turi būti griežtesnės įmonėms, kurios naudojasi mokesčių landomis, ar kurios teigia, kad čia patys save žmonės įdarbina.
- O kaip dėl mažų įmonių? Jos kartais ir moka mažesnes algas, nes teigia, kad neišgali daug mokėti.
- Jei turime minimalią algą, tai visi turi mokėti bent tą algą. Tai nustato grindis. Tačiau yra kitų būdų, kaip galima paremti mažas įmones. Pavyzdžiui, kartais per tam tikras mokesčių lengvatas, kad jos galėtų mokėti normalias algas.
- Ekonomistai dažnai diskutuoja dėl minimalios algos – reikalinga tokia priemonė ar ne. Kokia jūsų nuomonė?
- Manau visos šalys turi turėti šį barjerą. Didinant minimalią algą mums visiems už tai gali tekti užmokėti, nes padidėja kainos, tačiau mano tai yra pateisinama. Jeigu norime padorioje visuomenėje gyventi, visi turi mokėti, kad žmogus turėtų galimybę padoriai užsidirbti. Tuomet naudos bus visiems. Mažiau nusikaltimų, vaikai geresnių rezultatų pasiekia mokyklose.
- Tačiau padidėjus algos padidina ir kainas. Realiai išeina, kad rankose lieka ta pati suma, ar mažesnė kai kuriems.
- Na, tarkime kirpėja gauna minimalią algą, ji padidėja, tad dėl to padidėja ir paslaugos kaina. Mes visi sumokėsime kažkiek daugiau, tačiau apsikirpimas yra tik dalis mūsų pinigų. Taip, efektas persiris per visą ekonomiką: kaina padidės, pelnai sumažės, bet augančioje ekonomikoje mes galime lengvai tai absorbuoti.
- Ačiū už pokalbį.
