Kosovas, paskelbęs nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., siekia pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje, tačiau jo kaimynė tam priešinasi. Nuo 2013 m. abi šalys, siekdamos prisijungti prie Europos Sąjungos, vedė derybas dėl santykių gerinimo ir netgi aptarė žemės mainus kaip galimą ginčo sprendimo būdą.
Tačiau taikymosi procesas trečiadienį atsitrenkė į sieną po to, kai Serbija įtikino kitas šalis neleisti Kosovui prisijungti prie tarptautinio policijos tinklo. Balsavimui pakrypus jų naudai, Serbijos delegatai pašokę apsikabino, vadindami tai viena iš savo „didžiausių pergalių“. Kosovo ministro pirmininko pavaduotojas Enveras Hoxhajus kaip atsaką į kaimynų triumfą įvedė 100 proc. muito tarifą iš Serbijos importuojamoms prekėms ir pagrasino, kad bus imamasi ir kitų priemonių.
„Serbija tęsia agresyvią kampaniją prieš Kosovą tarptautinėje arenoje, – tviteryje parašė E. Hoxhajus. – Tai užkerta kelią normalizacijos procesui.“
Serbijos valdžios institucijos ketina nereaguoti į šias priemones, kurias laiko prekybos karo deklaracija. Tačiau jos žada pasistengti padėti Serbijoje veikiančioms užsienio įmonėms, kurios eksportuoja ir į Kosovą, trečiadienį vakare pranešė prezidentas Aleksandaras Vučičius. Jis pridūrė, kad naujos derybos nebus pradėtos tol, kol tarifai nebus panaikinti.
Serbų reakcija
„Jie nori daryti spaudimą Serbijai, kad laimėtų mūsų besąlygišką kapituliaciją ir jų nepriklausomybės pripažinimą. Tai neįvyks, – trečiadienį vakare televizijos laidoje pareiškė A. Vučičius. – Mes suprantame, kad jūs laikote Kosovą nepriklausomu, tačiau mes jo tokiu nelaikome.“
Įtampa tarp Serbijos ir Kosovo po 1999–2000 m. vykusio karo, kuris baigėsi NATO bombardavimo kampanija, privertusia serbų karines pajėgas pasitraukti, išlieka aukšta. Nuo tada, kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę, Serbija, palaikoma tokių didelių užsienio rėmėjų kaip Rusija ir Kinija, trukdė kaimynei prisijungti prie tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, tarpininkaujanti Serbijos ir Kosovo derybose siekiant ilgalaikio kompromiso, paragino Kosovą nedelsiant atsisakyti muito tarifo. Jos pranešimą palaikė ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas, kuris pažymėjo, kad priemonė prieštarauja Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimui, kurio privalo laikytis šalys, norinčios įstoti į ES.
„Šis veiksmas, dėl kurio nukenčia ir Kosovo vartotojai bei įmonės, privalo tučtuojau būti atšauktas“, – tviteryje paskelbė J. Hahnas.
Kosovas apkaltino Serbiją neįsileidžiant kai kurių jo produktų, o ministras pirmininkas Ramushas Haradinajus pareiškė, kad naujieji tarifai išliks tol, kol Kosovas nebus pripažintas kaip nepriklausoma valstybė.
Serbija yra didžiausia produkcijos eksportuotoja į Kosovą, po jos seka Vokietija. Pasak laikraščio „Blic“, savo prekes, įskaitant maisto produktus, gėrimus, chemikalus ir statybines medžiagas, į Kosovą eksportuoja daugiau nei 2500 serbų bendrovių. Bendra Serbijos eksporto į Kosovą vertė 2017 m. siekė maždaug 450 milijonų eurų, arba apie 3 proc. viso šalies eksporto. Kosovo eksportas į kaimyninę šalį yra maždaug devynis kartus mažesnis.
