„Likusią darbo dalį drebėjau – buvau suplanavusi su vaikais stumdyti rutulį, tai to nedarėme – ėjome su kamuoliais treniruotis, – pasakojo G. Kupstytė. – Tas pyktis man kyla dėl to, kad niekas nieko nedaro. Tų nelaimių buvo ir bus, neaišku, kada stogas ant galvos užkris. Tik to ir betrūko“.
Lengvaatletė buvo liudininkė ir pernai Vilniaus manieže kilusio gaisro, kur dėl elektros instaliacijos gedimo visą milžinišką patalpą užpildė dūmai, treniruotėse plušėjusius vaikus teko skubiai evakuoti. Šįkart skaudžios nelaimės išvengta tik per plauką.
„Rutulys prasmuko pro metimo sektoriaus galą, virš tų metalo lopų. Iš tikrųjų ta tvora skirta vištoms laikyti, bet tikrai ne metimo sektoriui, kur turėtų būti rimta apsauga nuo smūgio. Mano maži auklėtiniai meta kimštinį kamuolį ir ta tvora išlinksta, o ką kalbėti apie metalinius rutulius ir profesionalius sportininkus“, – sakė G. Kupstytė.
Lengvosios atletikos maniežo vadovas Egidijus Zvilna pripažino, kad maniežas senas, kaip ir jame esantis inventorius.
„Esame paruošę techninį projektą, kitais metais turėtų būti maniežo renovacija. Kažką paremontuojame, matome, kad kažkokie mazgai susilpnėja, tai patvarkome, bet reikia viską keisti iš pagrindų – dangą, stogą, sektorius, – DELFI sakė jis. – Visą laiką kažką darome, šaliname trūkumus, bet reikia renovacijos. Reikia padaryti, kad būtų normalūs ir tvarkingi sektoriai, geros medžiagos“.
Tačiau renovacija planuojam tik 2019 metų pavasarį, o iki tol vaikai ir toliau treniruosis esamomis sąlygomis.
„Jei gerai pamenu, dar 2003 metais tuos apsauginius tinklus metimo sektoriuje kabino. Juos lopė ten, bet po šio incidento išvada viena – reikia Vilniuje atskiro maniežo metikams. Kad ir kiek darytum tuos tinklus, atitvarus, vieną dieną nuo sunkaus metalo jie suluš, – kalbėjo apie incidentą iš DELFI sužinojęs Vilniaus savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Evaldas Martinka.
Anot jo, LOSC ir KKSD dispozicijoje esantį maniežą jau seniai reikėjo renovuoti. „Savivaldybė yra tik nuomininkai, o juk jie dar ir maniežo nuomos kaina pakėlė. Bandysime toliau spausti, kad tvarkytų“, – DELFI teigė E. Martinka.
G. Kupstytė pridūrė, kad ne tik maniežo nuoma savivaldybei keliais tūkstančiais išaugo, bet ir jame dirbantys asmeniniai treneriai, bėgimo klubai taip pat priversti mokėti nemažus nuomos pinigus.
„Žiauriai blogai. Jei kas nors ką nors apie sąlygas pasako, tai per aplinkui mus pasiekia funkcionierių replikos, kad turėtume džiaugtis, kad apskritai turime maniežą. Tą gardą pakeisti juk ne karvę kainuoja. Už maniežo nuomą mokami kosminiai pinigai, o čia tai gaisrai, tai rutuliai skraido... Sąlygos tragiškos. Turėjo būti renovacija jau ir šių metų pavasarį, dabar kitų...“, – mojo ranka į pažadus trenerė.
Paklausta, kaip kitų šalių maniežai sprendžia bėgikų ir metikų sektorių problemą, G. Kupstytė teigė, kad toli ieškoti nereikia: „Latvijoje ir Estijoje padaryti metimams atskiri sektoriai šone. Įsivaizduokite, Estijoje yra ieties metimo sektorius maniežo šone. Tai būtų labai patogu. Kur metimai, yra pavojus. Dirbant su vaikais sunku visus sužiūrėti. Trintis manieže didelė, vaikų daug. Prarandi viltį ruošti metikus, nes tokiomis sąlygos neįmanoma. Stresas ir baimė, kad tas vaikas prames, tai imiesi bendro fizinio parengimo, kad tik mažesnis pavojus kiltų“.
Ar manieže besidarbuojančių trenerių ir vaikų skundai pasiekia aukštesnių įstaigų pareigūnų ar vadovų ausis?
„Kai būna blogai – tuos atsakingus žmones vadinu „laido riteriais“ – jie tik gražiai pakalba, o kai reikia imtis veiksmų, lieka viskas taip pat. Nieko nebus, naivu tikėtis, nors visi piktinasi. Tokia lengvoji atletika sporto šaka. Nesvarbu, kad turime ir Airinę Palšytę, ir Andrių Gudžių, nors jis ir kaunietis, ir kitų jaunų talentingų sportininkų. Pas mus negali ateiti per varžybas ir išgerti alkoholio, parėkauti, suvalgyti keptos duonos. Niekam maniežas neatsipirks ir jis niekam neįdomus. Vilniui apskritai neįdomus profesionalus sportas“, – apgailestavo G. Kupstytė.
Apie apverktiną Vilniaus maniežo būklę anksčiau yra kalbėjęs ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Baisiausia situacija su Vilniaus maniežu. Jis jau seniai turėjo būti renovuotas, o dabar jis apgailėtinas. Keisčiausia, kad jam parengtas tobulas projektinis pasiūlymas, surasta tobula finansavimo schema, bet Lietuvos ministerijų valdininkai daro viską, kad renovacija neįvyktų.
Šildymo sistema nėra pati sveikiausia – dulkės, paviršiai išdega, o juk ten treniruojasi vaikai, mėgėjai ir profesionalai. Pastarieji ten negali kokybiškai dirbti. Tai, kad iki šiol nevyksta Vilniaus maniežo renovacija, yra nusikalstamo Lietuvos ministerijų neveiklumo rezultatas. Sostinei reikėtų trijų tokių maniežų dabartinėmis sąlygomis“, - DELFI sakė jis.
