Daugelis euro zonos šalių vyriausybių nori pertvarkyti jau veikiantį Europos stabilumo mechanizmą (ESM), sukuriant tvirtesnį gelbėjimo fondą, kuris galėtų padėti šalims susitvarkyti su krizėmis, kaip Graikijos skolos krizė po 2008 m. pasaulinio finansų sukrėtimo.

Pagal Vokietijos finansų ministerijos siūlymus, fondo parama galėtų pasinaudoti tik tos šalys, kurios patiria „smarkų ekonominį sukrėtimą, nepaisant jų pastangų tą sukrėtimą suvaldyti“.

Siūlymais, kuriuos anksčiau trečiadienį citavo laikraštis „Die Zeit“, fondą tikimasi paversti patikimu paramos šaltiniu krizės ištiktoms šalims. Pasak pasiūlymų, leidimas fondo parama naudotis šalims, nesistengiančioms suvaldyti krizės, būtų „moralinė grėsmė“. „Leidus fondu naudotis bet kam, paskolos itin žemomis palūkanomis bus naudojamos užkamšyti atsiradusias skyles biudžete ir vengti reikalingų sprendimų priėmimo“, - rašoma Vokietijos finansų ministerijos dokumente.

Norint gauti naujo fondo paramą, šalies biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola - neviršyti 60 proc. BVP. Jei šalies biudžeto deficitas ar skola viršija leistinas normas, šalies vyriausybė galės gauti paramą įrodžiusi, kad valstybės skola pastaruosius 3 metus buvo sumažinta bent 0,5 proc. per metus.

Euro zonos finansų ministrai iki metų pabaigos turėtų sutarti dėl euro zonos paramos fondo ateities.

Italija, kurios skola 2017 metais sudarė 131 proc. BVP, yra dažnai apibūdinama kaip šalis, kurios 2 trln. dolerių BVP yra pakankamai didelis, kad rimtos krizės atveju sukeltų grėsmę visos Europos ekonominiam stabilumui.