Jungtinių Tautų duomenimis, būtent tiek – jau 3 mln. pabėgėlių ir migrantų pabėgo nuo ekonominės ir politinės krizės Pietų Amerikos šalyje ir pasklido po visą pasaulį. Tai sudaro dvyliktąją dalį Venesuelos populiacijos, rašo news.com.au.
Viena didžiausių migracijos bangų šiuolaikiniame pasaulyje yra didesnė už pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos srautą į Europą.
Per šią migracijos bangą žuvusių ar dingusių be žinios praktiškai nefiksuoja.
Dauguma bėgančiųjų iš Venesuelos atsidūrė Pietų Amerikos ir Karibų šalyse – jose skaičiuojama apie 2,4 mln. pabėgėlių ir migrantų. Apie 600 tūkst. venesueliečių pasiekė kitus regionus.
Bėgimas iš Venesuelos ypač suaktyvėjo nuo 2015 m. – žmonės priversti palikti gimtąjį kraštą dėl smurto, didžiulės infliacijos, dėl maisto ir medikamentų trūkumo.
Spalį pranešta, kad plataus vartojimo prekės nuo pernai rugsėjo per metus pabrango 488 865 proc., prastėjant ekonominei padėčiai infliacija toliau gilėja.
Šiuo metu dienos infliacija yra 4 proc., o mėnesio infliacija rugsėjį buvo 233 proc. – 10 proc. didesnė nei rugpjūtį.
Tarptautinio valiutos fondo ekonomistų prognozėmis, infliacija šiemet gali būti net 1 mln. procentų.
Dėl minėtų priežasčių per pastaruosius šešis mėnesius vyksta masinis bėgimas iš Venesuelos.
Lapkritį JK vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras paprašė daugiau paramos tarptautiniu mastu, siekiant palengvinti Venesuelos kaimynių naštą.
Daugiausia pabėgėlių ir migrantų apsistojo Kolumbijoje – jų ten daugiau nei milijonas.
Kasdien į Kolumbiją atvyksta apie 3 000 venesueliečių. Šalies valdininkų skaičiavimu, 2021 m. Kolumbijoje gyvens apie keturi milijonai atvykėlių iš Venesuelos, o tai kainuos Kolumbijai apie 9 mlrd. dolerių.
Dauguma migrantų teigia paliekantys Venesuelą dėl ekonomikos nuosmukio.
Kadaise Venesuela buvo viena iš turtingiausių Pietų Amerikos valstybių, bet atėjus į valdžią socialistui prezidentui Nicolasui Maduro, šalį ištiko krizė.
Nors Venesuela turi vienus didžiausių pasaulyje naftos išteklius, dėl sumažėjusių naftos kainų, korupcijos ir du dešimtmečius trunkančio netinkamos socialistų valdymo šalyje įsivyravo chaosas.
N. Maduro pareiškė, kad emigracijos skaičiai – melaginga žinia, kuria siekiama pateisinti užsienio kišimąsi į Venesuelos reikalus.
Jis paragino tautiečius nebevalyti tualetų užsienyje ir grįžti namo.
Šių metų gegužę N. Maduro vėl išrinko prezidentu, tiesa, daugelio užsienio vyriausybių teigimu, rinkimų rezultatai buvo suklastoti.
Nepaisant šito, N. Maduro tvirtina, kad rinkimai buvo laisvi ir teisingi, o krizė šalyje įsivyravo dėl opozicijos ir verslo lyderių, tyčia didinančių kainas, paskelbto ekonominio karo.
Rugpjūtį „Reuters“ išpublikavo hiperinfliaciją socialistinėje diktatūroje atspindinčių nuotraukų, rodančių, kad pagrindinėms prekėms įsigyti reikia didžiulio kiekio praktiškai beverčių bolivarų.
Kaip matyti iš nuotraukų, rugpjūčio 16 d. Karakase 2,4 kg viščiuko kaina buvo 14 600 000 bolivarų, atitinkančių 2,22 JAV dolerio. Kitoje nuotraukoje matyti, kad tualetinio popieriaus rulonas kainuoja beveik 2 600 000 bolivarų, kurių vertė – 40 JAV dolerio centų.
Nuotraukos buvo darytos gyventojams skubant išleisti turimus bolivarus, prieš prezidentui N. Maduro pradedant įgyvendinti naujausia ekonominio gelbėjimo planą.
JK ir Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, kaimyninės valstybės pasiryžusios priimti emigrantus, tačiau šių srautai gerokai viršija Venesuelos kaimynių galimybes.
Ekvadoras jau ėmėsi priemonių – neseniai paskelbė, kad įsileis tik žmones su galiojančiais pasais. Ekvadoro pavyzdžiu pasekė Peru.
Anksčiau venesueliečiai galėjo įvažiuoti į Kolumbiją ir į Ekvadorą su asmens tapatybės kortelėmis. O gauti pasą Venesueloje praktiškai neįmanoma, nes šalyje – popieriaus ir rašalo stygius.
„Al Jazeera“ televizija praneša, kad su kyšiu pasas Venesueloje gali kainuoti 2 700 dolerių – dauguma gyventojų neturi tiek pinigų, nes vidutinis dienos atlyginimas šiuo metu yra apie 1,40 dolerio, tad tektų taupyti mažiausiais 1928 dienas.
Regioninės valdžios pareigūnai lapkričio 22–23 dienomis susitiks Ekvadoro sostinėje Kite koordinuoti humanitarinių pastangų. Norima užtikrinti regioninį atsaką į padėtį Venesueloje, siekiant rasti regioninį sprendimą, susijusį su pabėgėliais ir migrantais tokios krizės akivaizdoje.
