27 metų Johnas Allen Chau sumokėjo vietos žvejams, kad šie jam padėtų nukakti į Šiaurės Sentinelo salą – vieną iš labiausiai izoliuotų Indijos Andamanų salų regionų, neretai vadinamą pavojingiausia vieta pasaulyje.

Misionierius didžiąją dalį kelio plaukė kartu su žvejais, tačiau krantą pasiekė vienas pats kanoja.

Vos tik iškėlęs koją saloje, kur gyvena Sentinelo gentis, J. A. Chau sulaukė tikro strėlių lietaus.

Įdomiausia, kad misionierių nužudę genties vyrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes kontaktas su jais ir dar su keliomis Indijos vandenyno salose gyvenančiomis gentimis yra draudžiamas siekiant apsaugoti jų gyvenimo būdą ir užkirsti kelią ligoms, skelbia „Daily Mail“.

Policijoje užfiksuotas nužudymo atvejis, sulaikyti keli kaltinami asmenys. Jų tapatybės neskelbiamos, tačiau vienas iš jų – žvejys, padėjęs vyrui nukakti į salą.

Pasiimti palaikų, suvarpytų vienos iš unikaliausių genčių strėlių, pasiųstas Indijos pakrančių apsaugos sraigtasparnis.

Vienas iš policijos šaltinių „Reuters“ sakė, kad J. A. Chau buvo misionierius, prieš tai lankęsis Andamanų ir Nikobarų salose. Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, jog vyras labai norėjo susitikti su Sentinelo genties žmonėmis ir atversti juos į krikščionybę.

Kad J. A. Chau buvo krikščionių misionierius, norėjęs užmegzti ryšį su Sentinelo genties žmonėmis, patvirtino ir organizacija „International Christian Concern“.

Minėtosios organizacijos atstovas Williamas Starkas išreiškė apmaudą dėl kolegos mirties ir pasmerkė nužudymą.

„Organizacija „International Christian Concern“ labai sunerimusi dėl pranešimų, jog Indijai priklausančiose Andamanų ir Nikobarų salose buvo brutaliai nužudytas mūsų misionierius. Mintimis ir maldomis esame kartu su Johno šeima ir draugais. Šis nusikaltimas privalo būti ištirtas, o kaltieji – patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Indija privalo imtis veiksmų, kaip užkirti kelią netolerancijos ir agresijos bangai“.

Pareigūnų teigimu, J. A. Chau pastaruoju metu Andamanų salose lankėsi ne kartą, kol galiausiai, pasiūlęs pinigų vietos žvejams, sugebėjo nukakti į atokiausią iš jų. Misionierius pasisamdė žvejų valtį ir lapkričio 16 dieną pasiekė savo kelionės tikslą, paskutinius metrus įveikdamas savarankiškai kanoja.

Jo kūną po kelių dienų pastebėjo atgal plaukiantys žvejai, tačiau gentis savo laimikį jiems grąžinti atsisakė. Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą.

Antradienį oficialų pareiškimą išplatino policijos atstovas Deepakas Yadavas: „Lapkričio 14 dieną jis pasiekė Šiaurės Sentinelo salos krantą, bet tada jam nepavyko. Dar po dviejų dienų jis sugrįžo puikiai pasirengęs. Žvejų valtį paliko pusiaukelėje ir persėdo į kanoją, kuria vienas pats ir nuplaukė į salą. Vos įkėlęs koją į salą, sulaukė strėlių lietaus, tačiau nesustojo ir ėjo į priekį. Vėliau žvejai pamatė, kaip genties nariai jam aplink kaklą veržia virvę ir velka jo kūną. Žvejai siaubingai persigando, tačiau išdrįso sugrįžti kitą rytą – misionieriaus palaikai gulėjo ant kranto“.

Johnas Allenas Chau (dešinėje)

Tyrimas pradėtas policijai susisiekus su JAV konsulatu pietiniame Indijos Čenajaus mieste, palaikančiu ryšį su nužudyto misionieriaus motina.

„Esame informuoti apie JAV piliečio likimą Andamanų ir Nikobarų salose. Kai be žinios dingsta JAV pilietis, mes glaudžiai bendradarbiaujame su vietos pareigūnais“, – elektroniniame laiške teigia Jungtinių Valstijų konsulato Čenajaus mieste atstovė.

Indijos pareigūnai ketvirtadienį sakė, kad gali praeiti kelios dienos, kol bus paimti nuo šiuolaikinės civilizacijos nepaliestos genties strėlių žuvusio amerikiečio palaikai.

Regiono policijos viršininkas Dependra Pathakas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pareigūnai į tą rajoną nusiuntė sraigtasparnį ir laivą incidento vietai nustatyti.

„Laikėmės atstumo nuo salos ir kūno kol kas nepastebėjome. Tam gali prireikti dar kelių dienų ir... rajono (žvalgymo)", – pridūrė D. Pathakas.

Šiaurės Sentinelo saloje gyvena gentis, kurios narių, kaip manoma, yra tik maždaug 150. Siekiant apsaugoti jų gyvenimo būdą, indams ir užsieniečiams draudžiama priartėti arčiau kaip 5 km nuo salos.

Policija pasitelkė ekspertus, įskaitant Indijos antropologus, ir genčių gerovės bei miškų pareigūnus, kurie padeda spręsti situaciją.

„Turime pasirūpinti, kad niekaip nesutrikdytume jų ar jų buveinės. Tai itin opi zona ir prireiks kažkiek laiko“, – sakė D. Pathakas.

Indijos policija pranešė, kad buvo iškelta nužudymo byla „nežinomiems genties nariams“ ir kad buvo areštuoti šeši žvejai bei dar vienas žmogus, tikriausiai padėję amerikiečiui pasiekti Šiaurės Sentinelo salą.

Pasak pareigūnų, tarp šių areštų tikslų yra „demonstracinis efektas, kad visas pasaulis ir vietos gyventojai žinotų, jog ten niekam negalima eiti“.

Andamanų ir Nikobarų salose taip pat gyvena ir maždaug 400 Jarawa genties žmonių. Jų teisių gynėjai tvirtina, kad prašalaičiai genčiai kelia didelę ir realią grėsmę. Turistai, ieškantys egzotikos, neretai papirkinėja vietos pareigūnus, kad šie leistų bent dieną praleisti su genties nariais.

Sentinelų gentis dar uždaresnė – ji bent kokia kaina vengia kontakto su išoriniu pasauliu ir yra itin nesvetinga pašaliniams.

Šiaurės Sentinelo saloje gyvenančios genties narių skaičius siekia vos 150, prie salos, siekiant apsaugoti jų gyventojus, negali prisiartinti net ir Indijos laivyno laivai.

Gentis kone viso pasaulio dėmesio centre atsidūrė po 2004 metų Aziją nusiaubusio cunamio, kai žiniasklaidą apskriejo įspūdingas kadras – pakrantėje buvo nufotografuotas vienas būtent šios genties narys, šaudantis strėles į jų padėties įvertinti atskridusį sraigtasparnį.

2006 metais genties žmonės nužudė du žvejus, kurių laivas užplaukė ant seklumos 60 kvadratinių kilometrų dydžio saloje. Atgauti jų palaikų taip ir nepavyko.

Pargabento palaikų buvo pasiųstas Indijos pakrančių apsaugos sraigtasparnis, tačiau jis buvo apšaudytas strėlėmis.

Sentinelų genties žmonės nuožmiai puola visus, kas drįsta įsibrauti į jų teritoriją. Tragiškai baigėsi 1880 metų sausį dvidešimtmečio brito Maurice‘o Vidalio Portmano vadovauta ekspedicija Šiaurės Sentinelo saloje. Britams pavyko rasti ką tik apleistas gyvenvietes ir takus, tačiau žmonių nebuvo – jie pradingo miškuose.

Po kelias dienas trukusių intensyvių paieškų, jie rado šešis genties žmones: pagyvenusią porą ir keturis vaikus. Juos ekspedicijos nariai nusivežė į Port Blerą – Andamanų ir Nikobarų salų sostinę moksliniams tyrimams, skelbė „Survival International“ – organizacija, ginanti genčių teises.

M. V. Portmanas pabrėžė, kad visi šeši ėmė negaluoti, pagyvenusi pora netrukus mirė, o keturi vaikai su dovanomis grąžinti atgal į jų gimtąją salą. Remiantis „Survival“ duomenimis, gali būti, kad sugrįžę vaikai parsivežtomis ligomis apkrėtė kitus gentainius, o to padariniai galėjo būti pražūtingi. Deja, taip ir nepavyko sužinoti, kiek Sentinelo genties žmonių susirgo, ir koks likimas juos ištiko.

Nuo tada Sentinelo gentis atvykėliams ypatingai nesvetinga. Genties žmonės 1896 metais nužudė iš kalėjimo pabėgusį ir iki salos kažkokiu būdu nusigavusį indą. 1974 metais filmuoti dokumentinio filmo apie genties gyvenimą atvykusi komanda taip pat pasitikta strėlėmis.

2006 metais du žvejai iš Indijos, prišvartavę savo laivą netoliese Šiaurės Sentinelo salos po sunkios dienos, taip pat buvo nužudyti – laivas netyčia nudreifavo iki salos. Pargabenti palaikų pasiųstas Indijos pakrančių apsaugos sraigtasparnis taip pat liko it musę kandęs – jis smarkiai apšaudytas strėlėmis.

Šiandien prie salos artintis draudžiama net ir Indijos laivyno laivams. Taip siekiama užtikrinti, kad vos 150 narių genties ramybė nebus trikdoma.

Pelno nesiekiančių organizacijų pastangos ir organizuotos kampanijos privertė Indijos valdžią bent jau kol kas planų užmegzti kontaktą su genties žmonėmis atsisakyti. Tuo rūpinasi ir „Survival International“.

Atstovų teigimu, ši gentis nedidelėje miškingoje saloje, kurios dydis prilygsta Manhatanui, gyvena jau 55 tūkst. metų.