Viena didžiausių Indijos įrašų kompanijų „T-Series Pvt.“ per artimiausias porą savaičių ketina tapti labiausiai prenumeruojamu kanalu populiariausioje pasaulyje vaizdo įrašų svetainėje. Metų pradžioje kompanija turėjo 30 milijonų gerbėjų, ir apytikriai pusė iš jų sekė PewDiePie, švedų vaizdo žaidimų žinovą ir komiką, kurio tikrasis vardas yra Felixas Kjellbergas.

Kompanijos iškilimas sukėlė sąmyšį glaudžioje internetinių asmenybių bendruomenėje, pakurstydamas kai kurias iš jų susivienyti prieš PewDiePie ir kaišioti pagalius „T-Series“ į ratus. Nors kompanija teigia, kad „YouTube“ prenumeratorių dauguma tėra iš esmės simbolinis pasiekimas, nes ji jau anksčiau yra surinkusi daugiausia mėnesio peržiūrų, penkerius metus trukusio PewDiePie valdymo pabaiga yra savotiška takoskyra, atspindinti svarbius pokyčius: interneto naudojimas tampa vis globalesnis.

Daugiau nei pusė iš dešimties populiariausių „YouTube“ kanalų yra už JAV ribų, ir dauguma jų priklauso profesionalioms žiniasklaidos bendrovėms. Ankstesni „YouTube“ čempionai buvo jauni savamoksliai vyrukai, tokie kaip vaizdo tinklaraštininkas Ray'jus Williamas Johnsonas ir komiškas duetas „Smosh“. Tačiau daugelį metų iš esmės egzistavusi kaip vakarietiška svetainė, skirta pokštams ir katinukams, pastaruoju metu „Google“ valdoma įmonė pritraukė daugumą didžiausių pasaulyje žiniasklaidos milžinių, ištrindama ribą tarp profesionalų ir mėgėjų.

Gera proga

Tai atvėrė duris Noidoje, Indijoje, įsikūrusiai kompanijai „T-Series“, valdančiai 29 kanalus ir turinčiai daugiau nei 100 milijonų „YouTube“ prenumeratorių. Kompanijos flagmanas, irgi pavadinimu „T-Series“, kas mėnesį surenka tris milijonus naujų prenumeratorių ir ruošiasi tapti pirmuoju neanglakalbiu kanalu, išsiveržusiu į topų viršūnę.

„Ši skaitmeninė era – fantastiška, – interviu džiaugėsi „T-Series“ vadovas Bhushanas Kumaras. – Ir ji niekur nesitrauks. Ji suteikia mums populiarumą. Suteikia mums pripažinimą.“

„T-Series“ 1984 m. įkūrė Kumaro tėvas Gulshanas Dua. Sulčių pardavėjo iš Delio sūnus G. Dua pradėjo uždirbti pinigus įrašinėdamas ir pardavinėdamas kasetes. Nepaisydamas gandų, kad jo platinami įrašai – piratiniai, Dua, kuris vėliau pasikeitė pavardę į Kumar, šeimos krautuvėlę pavertė konglomeratu, prekiaujančiu kompaktinėmis plokštelėmis ir buitine technika.

Didžiausią sėkmę kompanijai atnešė garso takelis romantiniam miuziklui „Aashiqui“ – jis tebėra vienas perkamiausių muzikinių įrašų Indijos istorijoje. Bolivudo garso takeliai sudaro daugiau nei pusę Indijos muzikos rinkos ir vis dar yra geriausiai parduodama „T-Series“ produkcija.

„Iki šiol „T-Series“ buvo orientuota į žymiai vyresnę kartą, tačiau dabar ji kuria filmų turinį ir muzikinius vaizdo įrašus, skirtus pritraukti jaunąją kartą, – teigia „Tubular Labs“, tyrimų įmonės, stebinčios interneto vaizdo įrašus, vyriausioji rinkodaros specialistė Allison Stern. – Ji daro tą patį, ką daro daugelis žiniasklaidos bendrovių Jungtinėse Valstijose.“

Tragiškos ištakos

Tragedija įvyko 1997 m., kai „T-Series“ įkūrėjas, kuriam tuo metu buvo 42-eji, buvo nužudytas už tai, kad atsisakė sumokėti reketą organizuotai nusikaltėlių grupuotei, susijusiai su vienu pagarsėjusiu gangsteriu, ir jo veiklą perėmė sūnus. Jaunasis Kumaras įrodė, kad turi gerą ausį garso takelių parinkimui ir pastūmėjo kompaniją toliau į filmų kūrimą.

„Bolivudo muzika yra kaip rusiška ruletė, – teigia „T-Series“ prezidentas Neerajas Kalyanas, kuris pradėjo dirbti įmonėje prieš pat nužudymą ir du dešimtmečius buvo Bhushano Kumaro pavaduotoju. – Nuolat bandai laimę, bet nežinai, kada pataikysi.“

1999 m. N. Kalyanas buvo paprašytas rūpintis „T-Series“ muzikos eksportu – kaip tik tuo metu, kai į muzikos pramonę įsiveržė internetas. Kompaktinių plokštelių pardavimai ėmė mažėti, nes vartotojai pradėjo siųstis piratinę muziką. Nors daugelyje Vakarų šalių kompaktinių plokštelių pardavimus pamažu išstūmė „iTunes“ ir panašios internetinės parduotuvės, pirmoji elektroninės prekybos banga Indiją apėjo. Vienintelis dalykas, iš kurio muzikos kompanijos užsidirbdavo internete, buvo telefono skambučių melodijos.

„YouTube“ prieš pasaulį

„YouTube“ įžengė į Indiją 2007 m. – iš pradžių kaip vienkartinių mėgėjiškų vaizdo įrašų saugykla. Pats populiariausias kanalas tuo metu buvo lonelygirl15 – vaizdo tinklaraštininkės sukurta įrašų serija, o daugiausia kartų peržiūrėtas vaizdo įrašas – aštuonių minučių trukmės mūšis tarp buivolų bandos, liūtų šeimos ir porelės krokodilų.

Žiniasklaidos bendrovės į „YouTube“ žiūrėjo kreivai. Tų pačių metų kovo mėnesį „Viacom Inc.“, „MTV“ ir „Nickelodeon“ savininkas, padavė bendrovę į teismą už autorių teisių pažeidimą. Jam iš paskos sekė N. Kalyanas. Jis pastebėjo, kad vis daugiau ir daugiau kompanijos muzikinių įrašų pasirodo „YouTube“ be jo sutikimo.

„T-Series“ ir „YouTube“ susitaikė 2011 m., kai vaizdo įrašų svetainėje išpopuliarėjo tokie komikai kaip Ray'jus Williamas Johnsonas ir „Smosh“ bei paplito legalūs muzikiniai vaizdo įrašai. Daugiausiai peržiūrų sulaukęs įrašas tais metais buvo Rebecca Black „Friday“.

„T-Series“ savo vaizdo įrašus į „YouTube“ pradėjo kelti 2011 metais. Iš pradžių augimas buvo lėtas, tačiau 2012 m. prenumeratorių skaičius jau viršijo 1 milijoną - tai buvo vienas iš pirmųjų tokių sėkmingų kanalų Indijoje.

Mobilusis stebuklas

O tada Indiją ištiko mobilusis stebuklas. 2016 m. „Reliance Industries Ltd.“ pristatė modernų bevielį tinklą ir smarkiai sumažino interneto prieigos kainas. Vos per porą metų duomenų naudojimas šalyje ženkliai išaugo. Visi puolė ryte ryti internetinius vaizdo įrašus, ir labiausiai iš to pasipelnė ne kas kitas, o „YouTube“.

Šiuo metu „YouTube“ Indijoje turi daugiau nei 300 kanalų, kurių kiekvienas yra pritraukęs daugiau nei milijoną prenumeratorių. Šiemet bendrovė Indijoje surengė penkis gerbėjų festivalius ir paskelbė savo pirmąjį pasirodymų turą. Dabar Indija yra antroji pagal dydį „YouTube“ rinka peržiūrų atžvilgiu ir pirmoji pagal vartotojų skaičių.

„Indija – didelė ir šauni vieta, – teigia „YouTube“ Azijos ir Ramiojo vandenyno verslo vadovas Gautamas Anandas. – Tai viena iš sparčiausiai augančių rinkų visoje Azijoje.“

Šiuo metu „T-Series“ pirmiausia visą savo muziką paskelbia „YouTube“, investuodama didžiules sumas į vaizdo įrašus, kurie padeda reklamuoti filmus ir skatina dainų pardavimą. „YouTube“ dabar sudaro 20-25 proc. visų „T-Series“ pardavimų, kurie siekia 100 mln. dolerių.

Dydis, įvairovė

„T-Series“ suklestėjo pasinaudojusi Indijos dydžiu ir įvairove. Šalyje kalbama šimtais kalbų, įskaitant 13 populiariausiųjų, kuriomis kalba daugiau nei 10 milijonų gyventojų. „T-Series“ valdo 29 kanalus, siūlančius vaizdo įrašus regionų kalbomis ir propaguojančius skirtingus muzikos žanrus, įskaitant religinei muzikai skirtą kanalą (13 milijonų prenumeratorių), kanalą telugų kalba (2 milijonai prenumeratorių) ir Bolivudo klasikos kanalą (6,5 milijonai prenumeratorių). Visi jie siunčia įrašus ir į pagrindinį kanalą.

Nors populiariausiu žanru išlieka Bolivudo miuziklai, individualūs kūrėjai, neturintys jokių ryšių su filmais, yra „T-Series“ greičiausiai augantis segmentas.

PewDiePie rėmėjai stengėsi atidėti savo dievuko nuvertimą, skelbdami kritines pastabas apie „T-Series“ vaizdo įrašus ir kurdami naujas paskyras, kad padidintų bendrą gerbėjų skaičių. Kai kurie raginimai turėjo rasistinį atspalvį, kaip kad vieno tokio MrBeast išpirkti skelbimai, kurie tvirtino: „Į pagalbą, baltaveidžiai! Tik jūs galite išsaugoti „YouTube“.“

Tačiau „T-Series“ vaizdo įrašai populiarūs ne tik Indijoje. Apie 40 procentų žiūrovų yra iš užsienio, teigia N. Kalyanas, ir už tai galima padėkoti pandžabams ir kitoms indų diasporoms, kurios kanalui pritraukia gerbėjų iš viso pasaulio. PewDiePie ir MrBeast dėka šis skaičius gali dar labiau išaugti.

„Kad ir ką tie vyrukai daro, tai man labai padėjo, - teigia N. Kalyanas. – Iki šiol apie mus nežinojo niekas nei Vakaruose, nei Rytuose, net Japonijoje. Visas šis šaršalas išgarsino mus pasaulyje.“