Daliai – darbymečio įkarštis, daliai – galimybė pailsėti
Darbo rinkos ekspertai teigia, kad šventinį laikotarpį įmonės gali išnaudoti leisdamos savo darbuotojams pailsėti ilgesnį laiką. Mat kitu atveju darbuotojai gali darbe pasirodyti, tačiau darbas bus ne produktyvus.
„Šis šventinis laikotarpis yra netipinis. Natūralu, kad efektyvumas daug žemesnis. Nemaža dalis kolegų tame pačiame kolektyve pasiima išeigines, kiti nepasiima, o darbai dažnu atveju bendri. Vien dėlto, kad kai kurių žmonių nėra, darbai sustoja. Tad efektyvumo ir geriausio rezultato pasiekti tuo laikotarpiu yra neįmanoma. Dėl to ir verslai planuojasi daug mažesnį krūvį tuo laikotarpiu, nes dalis susiplanuoja atostogas tuo metu, trūkinėja tiek susitikimų galimybės, tiek bendrų rezultatų sugebėjimas pasiekti. Kai pats kalendorius natūraliai išsprendžia šį klausimą, daug papildomų atostogų dienų tai nekainuoja, manau, ekonomiškai yra naudingiau nedirbti“, – sako „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Manau, kad labai gera praktika yra pasiimti tarpušventį laisvadienius. Darbdaviai turėtų leisti šitą galimybę išnaudoti žmonėms ir pailsėti. Žinoma, priklausomai nuo sektoriaus. Vieniems yra labai didelis darbymetis – įmonės, kurios turi pirkimus padaryti, paleisti ar parduoti iki gruodžio 31 dienos, tai dirba intensyviai. Žinau, kad kompiuterinė prekyba labai sparti tuo metu. (...) Yra įmonių, kur gali sakyti, kad čia daug popierių reikia sutvarkyti, bet iš principo, jei pati įmonė tuo metu veiklos nevykdo, tai yra darbo imitavimas“, – antrino personalo paieškos ir atrankos įmonės Lietuvoje partneris „Alliance for Recruitment“ Andrius Francas.
Kaip abu pašnekovai DELFI pabrėžia, situacija labai priklauso nuo to, kokiame sektoriuje darbuotojas dirba. Štai logistikoje darbų intensyvumas visiškai kitoks nei konsultacijų bendrovėse.
„Yra sektorių, kurie standartiškai net užsidaro tarpušvenčiu. Pavyzdžiui, mes jau daug metų tarpušvenčiu nedirbame ir nematome problemos, nes matome galimybę žmonėms pailsėti ilgesnį laikotarpį. Ir tai, kad jie pailsi 11 dienų yra daug geriau nei pailsėtų keturias. Po to su džiaugsmu sugrįžta į darbo vietą.
Aišku, kur verslo pagrindą sudaro logistika ir pristatymas, siuntos, natūraliai tuomet darbymetis. Bet tie sektoriai ir Kalėdinius vakarėlius dažniausiai švenčia po Naujų metų. Įmonės, kurios turi pristatinėti siuntas, daryti pirkimus, kanceliarinių prekių bei kompiuterinių įrengimų kampanijos daro pardavimus. Būna kad įmonės reikia pirkimų biudžetą išnaudoti iki gruodžio 31 dienos.
Kitose įmonėse gali priklausyti situacija nuo turimų projektų. Jeigu, kokia IT įmonė projektus pabaigia tai nereikia darbuotis tuo metu. Mokymų, konsultacijų bendrovės tikrai neturi ką tarpušvenčiu veikti. Įvairūs mokesčių konsultantai bei kai kuriais atvejais teisininkai. Gamybinės kompanijos kaip kurios. Pavyzdžiui, stabdo gamybą ir tuo metu inventorizaciją daro. Pavyzdžiui, jei eksportuojančių įmonių pardavimų skyriai kai kurie gali pailsėti, kurie dirba su Vakarų Europa, nes ir ten žmonės ilsisi, tiesiog nėra su kuo tartis“, – DELFI komentuoja A. Francas.
Analitikė I. Genytė-Pikčienė taip pat pabrėžia, kad sektorinė specifika yra pakankamai ryški. Ji prideda, kad pats darbymetis aplanko ir kultūros bei pramogų sričių atstovus. Ten – pats didžiausias pajamų generavimo metas.
„Kalbant apie logistiką yra nenutrūkstami procesai. Tam tikros gamybos įmonės nenutraukia procesų, tuomet tenka prisitaikyti ir kai kam tos šventės būna darbe. Tą patį galima pasakyti apie sveikatos apsaugos atstovus, nes vis tik švenčių laikotarpiu taip pat pats darbymetis, nes nelaimingų atsitikimų padaugėja. Priklausai nuo srities, sektoriaus, darbo specifikos, tas laikotarpis šventinis traktuojamas skirtingai.
Vieno recepto nėra, kuriuo galėtų vadovautis visos įmonės. Jei kalbame apie darbą biure, matyt, kad yra daugiau erdvės padaryti tam tikras išlygas ir pristabdyti darbus tarpušvenčiu ir šventiniu laikotarpiu. Tos galimybės didesnės paslaugų sektoriuje ir smulkiam versle. Patys verslininkai labiausiai jaučiantys verslo pulsą ir galimybes prisitaiko prie to ir išsprendžia individualiai“, – DELFI teigia analitikė.
Pasiėmę atostogas – į užsienį, nepasiėmę dairosi pasiūlymų Lietuvoje
Šventinis laikotarpis darbymečiu tampa ir viešbučių, restoranų, kelionių agentūrų darbuotojams. Dalis Lietuvos gyventojų pasinaudoję proga ir pasidarę ilgesnį atostogų laikotarpį ieško tolimesnių kelionių, kiti dairosi pasiūlymų Lietuvoje.
Rimvydas Širvinskas – Makalius DELFI pasakoja, kad tie, kurie pirko keliones šiam laikotarpiui gegužės mėnesį sutaupė apie 30 proc. Šiuo metu pasiūlymų nebėra likę tiek daug, egzotinių kelionių kainos padidėjusios.
„Ne visi dar drįsta važiuoti į užsienį per Kūčias ir Kalėdas. Daugelis žmonių nori arba antrą Kalėdų dieną išvykti, arba tuo tarpušvenčiu 27–28 dienomis, o grįžti jau tuomet, kada baigiasi moksleivių atostogos. Tie, kurie renkasi ilgos trukmės keliones, pasiėmę vos tris laisvadienius gauna 11 dienų atostogas. Tokie asmenys norėtų tolėliau išvykti: vis aktyviau domimasi Tailando kryptimi, Karibų sala, Azijos ir kito regiono šalimis, Šri Lanka, Balio sala – šių metų tipas, kur kas trečias jau kreipiasi, jeigu ieško egzotiškos krypties.
Šiais metais ilgesnių kelionių intensyvumas nemažas. Daugelis, kurie po Kūčių nori išvažiuoti, planuoja atostogas bent savaitei. Daugiau dairomasi į šiltesnius kraštus kaip Egiptas, Kanarų salos, Jungtiniai Arabų Emyratai. Ketvirtoje vietoje pagal užklausų skaičių – Tailandas.
Žmonės keliones užsisakinėti švenčių periodui pradėjo dar gegužės mėnesių. Tuomet, kai tik atsirado geresnių pasiūlymų. Negalima sakyti, kad tai akciniai pasiūlymai, nes švenčių metu bet kokiu atveju žmonės keliauja, tad aviakompanijos neskuba nuolaidų dalinti. Tie, kurie tada nusprendė pasirinkti tada, sutaupė bent 30 proc. kelionės vertės.
Šiuo metu kelionių kainos, ypatingai tolimomis kryptimis, yra stipriai išbrangusios. Dar galima pasirinkti skrydžių tiek savaitgalio, tiek ilgesnių atostogų į Kanarų salas, Egipto du regionus. Žinoma, tiesiog jie nėra tokie pigūs kaip anksčiau. Egzotinei tolimesnei kelionei skiriama apie 1500–1700 Eur, trukmė būna ilgesnė apie 10–14 dienų, o artimesnei kelionei į šiltus kraštus skiriama apie 600–850 Eur. Už pastarąją kainą dar įmanoma pasiūlymų rasti. O egzotinė dabar jau kainuotų apie 1800–2000 Eur“, – DELFI apie kelionių tendencijas pasakoja R. Širvinskas.
Jis pataria, kad pigesnių variantų galima rasti tuo atveju, jei ryžtamasi išvykti Kūčių vakarą ar Kalėdų dienomis. „Kuomet įsiterpia į kelionę didžiosios metų šventės – pigiau. Kitaip yra su Naujais metais“– prideda jis.
Pasak pašnekovo, gyventojai kurie negali sau leisti išvykti toliau ar ilgiau švenčių metu, renkasi Lietuvos viešbučių pasiūlymus.
„Kitiems tai yra darbymetis ir jie gali sau leisti tik savaitgalį – trumpesnį periodą. Tuomet pasirenka Lietuvos viešbučius ir poilsį, kuris populiarėja“, – sako R. Širvinskas.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė antrina, kad poilsį Lietuvoje labiausiai renkasi tie, kurie negali pasiimti laisvadienių ir apsidaryti ilgąsias atostogas. Pasak jos, pastebimos dvi poilsiautojų bangos – vieni užsisako 2–3 dienas praleisti viešbutyje nuo gruodžio 22 dienos, kita banga užeina Naujųjų laikotarpiu.
„Tendencijos šiai dienai tokios, kad iš tikrųjų matome susidomėjimą Naujaisiais metais. Jau apgyvendinimo įstaigose yra nuo 30 proc. iki 50 proc. užimtos Naujųjų sutikimui. Didžioji dauguma nuo 30 dienos iki 1 dienos rezervuoja kambarius, kiti nuo 31 iki 2 dienos, matyt, pasiėmę ir sausio 2 laisvą. Taip pat aiškėja tendencija, kad kaip ir kiekvienais metais rusams yra šventės ir jie jas švenčia sausio 1–6 dienomis. Jau matosi tas poreikis, dėliojasi rezervacijos, ateina įvairūs užklausimai.
Taip pat matome interesą nuo 22 dienos iki 24 ar 25 dienos. Lietuvaičiai daugiausia planuoja 2–3 parų trukmės apsistojimą“, – pasakoja I. Valaitienė.
Ji patvirtina, kad restoranų ir viešbučių sektoriui – pats darbymetis.
„Grafikai yra dėliojami iš anksto ir jau tikrai, kuriems tenka per Kalėdas dirbti bandoma padaryti, kad netektų per Naujuosius. Darbdaviai lanksčiai žiūri, bando atsižvelgti ir į darbuotojus, kai kas papildomai prisiima darbuotojų į pagalbą šiam mėnesiui ar antrai gruodžio pusei – pirmai sausio pusei. Aktyvumas, palyginti su lapkričio mėnesiu, tikrai jaučiasi, nes lapkritis – pasyvus mėnuo“, – sako pašnekovė.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė teigia, kad Palangoje beveik 70 proc. turizmo sudaro vietiniai keliautojai. Ji prideda, kad kiekvienais metais bandoma pasiūlyti kažką naujo, o dauguma įmonių jau yra numatę tam tikrus paslaugų paketus, renginius šventiniu laikotarpiu.
