Savo itin kritišku požiūriu į prezidento Vladimiro Putino jau beveik du dešimtmečius trunkantį valdymą pagarsėjusiam žurnalui tokia bauda skirta už informacijos apie finansavimo šaltinius slėpimą nuo valstybinės ryšių kontrolės institucijos „Roskomnadzor“.
„Sprendimą... palikti nepakeistą, apeliacinio skundo – nepatenkinti“, – antradienį paskelbė teisėjas.
Anksčiau teismas priėmė analogišką nutartį dėl J. Аlbac, kuriai buvo skirta 30 tūkst. rublių (398 eurų) bauda.
Pareiškėjai prašė atšaukti sprendimą skirti baudas ir nutraukti administracinę bylą kompanijai „Novyje vremena“, leidžiančiai žurnalą „The New Times“ ir tvarkančiai to paties pavadinimo interneto svetainę, ir, taip pat, leidinio vyriausiajai redaktorei J. Аlbac.
Advokatas Vadimas Prochorovas bausmę vadino pernelyg didele, nes už pirmą kartą juridinio asmens padarytą tokį administracinį pažeidimą vietoje bausmės turi būti skirtas įspėjimas. Advokatas pridūrė, kad tokia didelė bauda gali nulemti leidinio uždarymą, o tai galima vertinti kaip žodžio laisvės varžymą.
V. Prochorovas taip pat pažymėjo, kad leidinio ir vyriausiosios redaktorės patraukimo atsakomybėn terminai baigėsi liepos 11 dieną. Jis priminė, kad prokuratūra jau neleido kelti bylos suėjus senaties terminui, o taikos teisėjas rugsėjo 26 dieną priėmė sprendimą grąžinti bylą prokuratūrai suėjus senaties terminui ir dėl daugelio pažeidimų.
Tačiau, kaip pažymėjo gynėjas, spalio 25 dieną įvyko naujas pirmosios instancijos teismo posėdis, apie kurį žurnalas ir advokatas nebuvo deramai informuoti, todėl jame negalėjo dalyvauti. Šį kartą taikos teisėjas paskyrė leidiniui ir vyriausiajai redaktorei bausmę – baudą.
J. Аlbac sakė, kad „Roskomnadzor“ neturi pretenzijų žurnalui, ir pažymėjo, kad toks teismo sprendimas yra politiškai motyvuotas.
„Jūs galvojate, kad tokiu būdu priversite mane uždaryti leidinį, atsiklaupti ant kelių arba vaikščioti po Kremliaus kabinetus. Niekada. Niekada to jūs iš manęs nesulauksite“, – pareiškė ji.
Prokuratūros atstovas sakė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo teisėtas, o gynybos argumentai buvo ne kartą išnagrinėti.
„Mano nuomone, nekorektiška ieškoti taikos teisėjo sprendimo politinės potekstės. Dėl to prašau skundą atmesti“, – savo ruožtu pareiškė prokuroras.
1988 metais iš naujo įkurto „The New Times“ tiražas buvo mažas, bet žurnalas pagarsėjo savo kritiškais reportažais ir tvirta antikremliška pozicija.
Pernai leidinys dėl finansinių bėdų bei reklamos užsakymų stygiaus atsisakė savo spausdintos versijos ir pradėjo skelbti turinį vien internetu.
J. Albac tikėjosi vėl pradėti spausdinti žurnalą, bet dabar būgštauja, kad redakciją apskritai teks uždaryti.
Interneto turinį leidiniui leidžia skelbti šalininkų aukojamos lėšos. Jų „The New Times“ gauna iš vienos labdaros organizacijos, kurią Rusijos valdžia laiko „užsienio agente“.
Pasak redaktorės, žurnalas nuolat teikdavo finansines ataskaitas valdžios institucijoms, bet ji nežinojo, kad būtina tai daryti kas tris mėnesius.
2012-aisiais Rusija priėmė įstatymą, kuriuo iš užsienio finansuojamos nevyriausybinės organizacijos įpareigojamos registruotis kaip „užsienio agentės“. Kritikai teigia, kad tokia priemone tyčia pakertama Rusijos pilietinė visuomenė.
Kremliaus kritikai sako, kad pastaruosius kelerius metus vadžia siekė griežčiau kontroliuoti internetą, kuris laikomas paskutiniu žodžio laisvės bastionu Rusijoje.
Lapkričio 13 dieną J. Albac naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad per keturias dienas redakcijai pavyko surinkti daugiau kaip 25 mln. rublių (332 tūkst. eurų) iš daugiau kaip 20 tūkst. žmonių tam atvejui, jei sprendimas dėl baudos bus pripažintas teisėtu.