Šiemet iš 33 vietos Lietuva nukrito trimis pozicijomis į 36 vietą. Tuo tarpu Latvija šiais metais išlaikė 35 poziciją, Estija vienu laipteliu pakilo aukščiau iš 27 į 28 poziciją, o kaimyninė Lenkija kaip ir Lietuva leidosi žemyn – iš 34 į 38 vietą.
Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas. Geriausią poziciją Lietuva buvo užėmusi 2015 metais, kai pasiekė 23 poziciją, 2016 metais kritome į 24, pernai – į 33, o šiemet – į 36 vietą.
Šį reitingą sudaro 30 įvairių kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness). Kaip ir pernai, šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse.
„Pagal investicijų bei vystymo kriterijų, tai yra pagal investicijas į švietimą, Lietuva vertinama pakankamai gerai – 13 vieta, tačiau per metus praradome vieną poziciją. Šioje kriterijų grupėje Lietuva yra gerai vertinama pagal moksleivių bei studentų ir mokytojų bei dėstytojų santykį (2 ir 4 vietos atitinkamai). Beje, reitingo sudarytojų vertinimų, tai yra vienos iš Lietuvos stiprybių. Per metus prarasta pozicija daugiausiai buvo sąlygota trijų kriterijų: santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui ir sveikatos priežiūros sistemos vertinimo“, – komentuoja Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
Anot V. Ivanovo, šiemet kaip ir pernai, santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP bei nuo BVP vienam gyventojui kriterijų vertinimas šių metų reitinge blogėjo dėl to, kad Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei išlaidos švietimui. Tai yra, atotrūkis tarp ekonomikos augimo ir skiriamų išlaidų švietimo sistemai didėja jau antrus metus iš eilės.
Per metus padidėjo įmonių vadovų teigiamas požiūris į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šiais metais apklaustų įmonių vadovai darbuotojų mokymui skyrė aukštesnį prioritetą, vertinimas padidėjo nuo 5,93 iki 6,09 balo, tačiau nepasiekė 2016 m. rezultato (6,77 balo).
„Taigi, šiemet investicijų ir vystymo kriterijų grupėje praradome vieną poziciją, o kitose dviejuose kriterijų grupės situacija neblogėjo. Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva pakilo per dvi pozicijas į viršų iš 48 iki 46 vietą, o Pasirengimo kriterijų grupėje išsilaikėme 45 vietoje. Taigi, nors investicijų į švietimo sistemą lygis Lietuvoje yra vertinamas gerai, vis dėlto prastas investicijų efektyvumo įvertinimas išryškina struktūrines švietimo sistemos spragas“, – pažymi V.Ivanovas.
V. Ivanovo teigimu, Patrauklumo kriterijų grupėje Lietuva yra aukštai vertinama tik pagal pragyvenimo kaštų lygį (esame 9-oje vietoje). Kitur Lietuva pozicijonuojama gerokai žemiau. „Mums koją pakiša didelė emigracija – pagal Protų nutekėjimo kriterijų esame 53-i. Nepaisant įtemptos situacijos darbo rinkoje, įmonių požiūris į talentų pritraukimą ir išlaikymą per metus ir toliau blogėjo – nukritome iš 34-os į 39-ą vietą, o darbuotojų motyvacijos vertinimas pagerėjo tik minimaliai – pakilome iš 38-os į 37-ą poziciją“, – dėsto analitikas.
Augusi ekonomika bei didėjęs darbo užmokestis lėmė šuolį iš 47-os į 40-ą vietą pagal efektyvaus pajamų mokesčio tarifo kriterijų, tai pat gerėjo gyvenimo lygio vertinimas – padidėjo nuo 37 iki 34 vietos. Šie du kriterijai turėjo daugiausiai įtakos Patrauklumo kriterijų grupės geresniam vertinimui 2018 m. reitinge. Tai yra, geresnį vertinimą lėmė palanki ekonominė situacija, bet ne struktūrinės reformos.
„Mažėjanti darbo jėga ir švietimo sistemos nesugebėjimas paruošti verslui reikiamos kvalifikacijos specialistus lėmė, kad Lietuva buvo žemoje 45 pozicijoje Pasirengimo kriterijų grupėje. Pagal reitingą, Lietuvoje santykinai mažai dėmesio skiriama gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymui mokyklose (48 vieta), yra žemas finansinis raštingumas (48 vieta), prastai vertinama visa švietimo sistema (39 vieta), o tai lemia didelį atotrūkį tarp verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos (39 vieta). O blogiausio vertinimo (62 vieta) Lietuva susilaukė dėl sparčiai mažėjančios darbo jėgos“, – komentuoja V. Ivanovas.
Antrus metus besitęsiantis Lietuvos kritimas Pasaulio talentų reitinge parodo, kad švietimo sistemos, darbo rinkos subalansavimo bei emigracijos suvaržymo problemos Lietuvoje nėra iš esmės sprendžiamos.
Šveicarija pirmauja 5-tą kartą
2018 metų IMD pasaulio talentų reitinge penktus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje – Danija. Po jų seka Norvegija, Austrija ir Nyderlandai. Norvegija pateko į pirmąjį trejetuką ir keturiomis pozicijomis pagerino savo praėjusių metų rezultatą po to, kai padidino viešųjų išlaidų dydį švietimui ir talentų fondui rengti. 6-oje vietoje aysidūrė Kanada, vienintelė ne Europos šalis, patekusi į pirmąjį reitingo dešimtuką. 7-oje – Suomija, 8-oje – Švedija, 9-oje – Liuksemburgas, o dešimtuką užbaigia Vokietija. Paskutinės reitinge: Slovakijos Respublika (59), Kolumbija (60), Meksika (61), Mongolija (62) ir Venesuela (63).
„Nuo 2014 m. talentų reitingas padeda įvertinti, kaip mūsų nagrinėjamose 63 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai. Norint didinti konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikę gerovę, ypač dabartiniame dinamiškame pasaulyje, kur dirbtinis intelektas, robotika ir kitos naujos technologijos kelia naujus iššūkius, su kuriais ateityje susidurs vyriausybės, verslas ir, apskritai, visuomenė, ypač svarbu lavinti darbo jėgą ir tobulinti darbuotojų įgūdžius,“ – sako Arturo Brisas, IMD Pasaulio konkurencingumo centro direktorius.
A.Briso vertinimu, šiais metais geriausiai talentų konkurencingumo prasme sekėsi Europos vidutinio dydžio ekonomikos šalims. Be to, šioms šalims būdinga tai, kad jose daug investuojama į švietimą ir gyvenimo kokybę.