„Loon“ vystomas Kenijos projektas modeliuojamas pagal technologiją, kuri buvo pasitelkta laikinam Puerto Riko gyventojų prijungimui prie interneto, kai pernai uraganas Marija visoje teritorijoje atjungė maitinimo šaltinius ir nutraukė telefono ryšį. Kenijoje „Loon“ ketina pradėti nuo maždaug tuzino balionų – jų pakaktų padengti apytikriai 10 procentų šalies – ir paskaičiuoti, kiek dar jų reikės. Bendradarbiaudama su operatoriumi „Telkom Kenya Ltd.“, „Loon“ Nairobyje ir Nakuru mieste vakarų aukštumose jau pradėjo įrenginėti antžemines stotis, kurios perdavinės signalus balionams.
„Bandome paversti tai, prie ko dirbome pastaruosius šešerius metus, komercine operacija, – teigia „Loon“ vykdantysis direktorius Alastairas Westgarthas. – Jau įrodėme, kad didelis mastelis mums nebaisus.“
Moliūgo formos skraidyklės, didumo beveik sulig teniso korto kupolu, pakyla apytikriai 20 km į stratosferą – virš lėktuvų, paukščių ir audrų. A. Westgartho teigimu, kiekvienas toks „moliūgėlis“ pakelia „kelias dešimtis kilogramų“ maršrutizatorių, relių, baterijų, antenų ir kitų elektroninių prietaisų ir gali aptarnauti 5000 kvadratinių kilometrų žemės – 30 kartų didesnį plotą, nei vienas telekomunikacijų bokštas.
Iš antžeminių stočių signalai siunčiami į balionus, o šie juos perduoda prietaisams apačioje arba kitiems balionams. Balionuose įtaisyti saulės skydai, kurie pakrauna jų baterijas ir leidžia danguje išbūti kelis mėnesius iš eilės, prieš nusileidžiant į žemę patikrinimui. „Loon“ atsisako atskleisti kaštus, tačiau tvirtina, kad ši technologija kur kas pigesnė nei elektros energijos tiekimo linijų ir bokštų statyba, bandant pasiekti retai apgyventas vietoves sunkiai prieinamose teritorijose.
Pagal „Loon“ sumanymą tai – balionas baliono viduje. Išorinis apvalkalas prileidžiamas helio dujų, kurios padeda balionui pakilti, o vidinis pripildomas oro (sunkesnio už dujas), kuris, reguliuojant aukštį, gali būti išleidžiamas ar papildomas. „Loon“ gali labai tiksliai sureguliuoti baliono buvimo vietą, jį šiek tiek pakeliant ar nuleidžiant, kad pagautų vėją, kuris įvairiuose stratosferos sluoksniuose pučia skirtingomis kryptimis.
A. Westgarthas pripažįsta, kad per pirmuosius metus projektas patyrė galybę trikdžių ir nevykusių temos variacijų – tarkim, buvo svarstoma idėja paleisti šimtus tūkstančių mažų balionėlių, išbandomi įvairūs balionų valdymo ir energijos tiekimo metodai.
„Pirmieji balionai išsilaikydavo dieną, paskui savaitę, ir galiausiai užtrukome ištisą amžinybę, kol sugalvojome, kaip išlaikyti juos danguje ilgiau nei mėnesį, – prisimena A. Westgarthas. – Dabar galime juos paleisti į viršų ilgesniam nei 100 dienų laikotarpiui, o mūsų balionas-rekordininkas danguje išbuvo net 198 dienas.“
Projekto „Loon“ paskirtis buvo sukurti pasaulinį „danguje skrajojančių telekomunikacijų bokštelių“ tinklą – kuris, pasak kompanijos, turėjo tapti multimilijardiniu verslu. Tačiau pernai „Alphabet“ atsisakė grandiozinių planų padengti visą planetą ir sutelkė dėmesį į nedidelį balionų skaičių tam tikruose regionuose, siekiant paspartinti jų komercializavimą.
Pilotinis projektas Indonezijoje parodė, kad net ir mažiau ambicingas sumanymas gali tapti iššūkiu. Pasibaigus 2016 m. bandymui, tolesni paleidimai buvo atšaukti, pirmiausia sprendžiant problemas, susijusias su oro eismo kontrole.
„Loon“ – vienas iš nesuskaičiuojamų ambicingų projektų, kuriais siekiama padėti kokybiško interneto ryšio neturintiems afrikiečiams. Birželį „Facebook Inc.“ atsisakė sumanymo tiekti internetą keleivinio lėktuvo dydžio dronais, nes pasaulinės aviacijos ir spektro taisyklės tam prieštarauja. Tačiau „Facebook“ nenuleidžia rankų ir žada bendradarbiauti su „Airbus SE“ ir kitais partneriais, kad interneto ryšys veiktų ir dideliame aukštyje.
2016 m. „Facebook“ teko atsisakyti idėjos tiekti internetą per palydovus, kai pernešti įrangą turėjusi bendrovės „SpaceX“ raketa sprogo ant paleidimo takelio, tačiau dabar bendrovė triūsia prie kitos palydovų programos. Pati „SpaceX“ planuoja paleisti daugiau nei 4000 žemos orbitos palydovų, kad būtų sukurtas pasaulinis plačiajuosčio ryšio tinklas – iniciatyva, kuri kainuos milijardus. „Žemynas laukia, kol išsipildys žemos orbitos palydovų pažadas, – teigia Joao Sousa iš technologijų konsultacijų bendrovės „Delta Partners“. – Jei balionams vis dėlto pasisektų, prasidėtų nauja interneto era.“
Tiekėjai – su didesne ar mažesne sėkme – bando įveikti ir tokias problemas, kaip elektros energijos trūkumas kaimo vietovėse. „Vodacom Group Ltd.“ Kongo Demokratinėje Respublikoje, Mozambike ir Lesote pastatė saulės energiją naudojančias stotis ir mobiliojo ryšio bokštus.
„Loon“ svarsto, kad jų Kenijos projektas galėtų būti atkartotas ir kitur. A. Westgarthas teigia užmezgęs ryšius su įvairiomis Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalimis dėl panašių susitarimų, kurie, jo manymu, galėtų išsivystyti į pelningą pasaulinę operaciją. „Kai tik pradėjome kalbėtis su potencialiais klientais, Afrikos operatorių, norinčių tapti mūsų partneriais, skaičius buvo didžiulis, – pasakoja A. Westgarthas. – Žinoma, mes norime padaryti žmonėms kažką gero, tačiau esame verslas ir siekiame dirbti pelningai.“
