Nepaisant to, rusai tvirtai pasiryžę paneigti daugumą su turtingais rusais susijusių stereotipų – bent jau santykyje su Vladimiru Putinu, – savo straipsnyje rašo „The Times“. Su pora bendravusi žurnalistė J. Čičvarkiną įvardija kaip „buvusį milijardierių iš Rusijos, virtusį paprastu milijonieriumi, o T. Fokiną – jo verslo partnere ir mylimaja“.

Per interviu J. Čičvarkinas ir T. Fokina „pokalbį pertraukia svarstymais, kur jiems vertėtų vykti atostogų: tai didžiulė problema nuo tada, kai Didžiosios Britanijos valdžia, nepateikusi jokių paaiškinimų, verčia verslininką jau 18 mėnesių laukti ir nesulaukti paso“, teigiama straipsnyje.

„Niekada nebuvau Solsberyje! Bet dabar jau būtinai nuvažiuosiu. Apžiūrėti tos visame pasaulyje žinomos cerkvės“, – garsiai juokiasi J. Čičvarkinas. Netrukus jį apninka melancholija – susimąsto ir prabyla apie gėdą, kurią jo tėvynei užtraukė nesėkmingas dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas, kurio ėmėsi Rusijos užsienio žvalgyba.

„Tai... tai... Tai degradacija. Jūs tik pagalvokite, o jei šnipai pabandytų pavogti „Hyperloop“ arba „SpaceX“ paslaptis – juk tam šnipai ir reikalingi. Užuot užsiėmę rimtais reikalais, jie pabandė nužudyti ir nenužudė to seno kalės vaiko (Sergejaus Skripalio). Šioje istorijoje nėra nė vieno gero žmogaus“, – piktinasi rusas.

Aukštas, lieknas, su Dali stiliaus ūsais 44 metų J. Čičvarkinas šiek tiek panašus į jauną Gerardą Depardieu. Jelcino epochos laikais, kai Rusijoje galiojo savotiški laukinių Vakarų įstatymai, jis iš mobiliųjų telefono verslo užgyveno, remiantis kai kuriais vertinimais, 1,6 mlrd. dolerių. Taip jis tapo turtingiausiu savo amžiaus kategorijos Rusijos piliečiu (būdamas vos 35 metų). Prieš maždaug dešimt metų nesutarimai su Vladimiro Putino aplinka jį privertė skubiai Maskvą iškeisti į Londoną.

Prieš šešerius metus jis Londone atidarė vyno parduotuvę „Hedonism“, o šių metų balandį (kartu su mylimąja T. Fokina) – restoraną „Hide“.

„Politine prasme J. Čičvarkinas visai nesirengia į pensiją, nors dauguma iš šalies išgintų rusų stengiasi gyventi ramiai ir niekam nekristi į akis, baimindamiesi tėvynės sankcijų ar konkurentų susidorojimo. Nepaisant to, J. Čičvarkinas, panašu, nusprendė, kad geriausias būdas užkirsti kelią pasikėsinimui į jo gyvenimą – maišytis visiems prieš akis“, – teigiama straipsnyje.

Prieš pat prezidento rinkimus, Rusijoje vykusius praėjusių metų kovą, J. Čičvarkinas protestavo prieš valdantįjį režimą, stovėdamas prie Rusijos ambasados, paaiškina žurnalistai.

„Tą patį mėnesį buvo apnuodyti Skripaliai, o Londone nužudytas vienas emigrantas, jo geras pažįstamas Nikolajus Gluškovas (vienas iš „Aeroflot“ vadovų, 2017 metais Rusijoje nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo dėl sukčiavimo). Nuo tada, kaip teigia J. Čičvarkinas, jis pastebėjo labai keistų nutikimų – pavyzdžiui, ėmė dingti jo darbuotojų nešiojamieji kompiuteriai, kuriais per „PayPal“ jis aukojo pinigų Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui (remiantis J. Čičvarkino vertinimais, jis paaukojo ne mažiau 100 tūkst. svarų). Ir visgi nesiėmė jokių papildomų savo asmeninio saugumo užtikrinimo priemonių.

J. Čičvarkinas ir T. Fokina „taip pat labai rimtai pasiryžę įrodyti, kad jie visai ne tokie rusai kaip iš serialo „MacMafia“, kiekvieną dieną leidžiantys tūkstančius svarų parduotuvėje „Harrods“ neturėdami jokio konkretaus pajamų šaltinio, tokie, kurių Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija norėtų kuo greičiau atsikratyti.

„Prieš daug metų į šalį atsivežiau visą savo kapitalą. Visi aktyvai užrašyti mano vardu. Esu atviras ir visada pasirengęs bendradarbiauti su valdžios pareigūnais“, – pridūrė jis.

Žurnalistai teigia, kad J. Čičvarkinas dar besimokydamas mokykloje pradėjo „prekiauti lūpų dažais ir plokštelėmis“, o, sulaukęs 22 metų jau buvo susitaupęs sumą, prilygstančią 3 tūkst. svarų. Ją panaudojo projektui „Euroset“, kuris netrukus jau turėjo 5 tūkst. pardavimo taškų.

2008 metais rusas visai netikėtai išgarsėjo viešai pasiskundęs, jog korumpuoti valdininkai iš jo reikalauja kyšio. Vienas iš jo pavaduotojų buvo sulaikytas, jam pateikti kaltinimai dėl milijono dolerių vertės mobiliųjų telefonų partijos vagystės. Prokuratūra raštiškai išsikvietė J. Čičvarkiną apklausai. Jis atsisakė ir pareiškė esąs nekaltas. Likus trims dienoms iki Kalėdų, J. Čičvarkinas savo automobiliu vyko į darbą. Netrukus pastebėjo, kad jį seka policijos automobilis. Išsigandęs, jog jį ketina sulaikyti, jis atitrūko nuo persekiotojų, susitiko su kolega ir paprašė, kad jį nuvežtų tiesiai į oro uostą (kai buvo vežamas, gulėjo ant galinės automobilio sėdynės, kad jo niekas nepastebėtų).

Laimei, po neseniai vykusios komandiruotės jis dar turėjo Didžiosios Britanijos vizą, tad nusipirko bilietą artimiausiam skrydžiui į Londoną. Kitą dieną pas jį išvyko jo tuometinė žmona Antonina ir du jų vaikai.

Jis daugiau niekada nebesugrįžo – net ir 2010 metais, kai mirė jo šešiasdešimtmetė motina. Oficiali versija: moteris paslydo, pakrito ant virtuvės grindų ir mirtinai susitrenkė galvą. J. Čičvarkinas įsitikinęs, kad ją nužudė, vildamiesi, kad sūnus atvyks į laidotuves, bet jis į jam paspęstas pinkles nepapuolė.

J. Čičvarkinas netgi parašė Theresai May, tuo metu dirbusiai šalies vidaus reikalų ministre. Jis paprašė jam išduoti vadinamąją investuotojo vizą. Tai viza, kuri, mainais už 10 mln. svarų, jam suteiktų galimybę legaliai likti šalyje, o pabėgėlio statuso jis prašytų tik tuo atveju, jeigu Rusija pabandytų siekti jo ekstradicijos (užklausa, kaip ir buvo galima tikėtis, gauta, tačiau kaltinimai jam panaikinti, teigiama straipsnyje).

„Man tai buvo tiesiog pernelyg pavojinga. Dėl V. Putino penki žmonės (iš „Euroset“) jau atsidūrė kalėjime, o kiek dar grasinimų. Todėl ir prašiau, kad man leistų 10 mln. svarbų skirti šios šalies ekonomikai. O man atsakė: „Grįžkite į Rusiją ir ten prašykite to leidimo“, – pasakoja J. Čičvarkinas.

Laimei, prieš ketverius metus Aukščiausiasis teismas J. Čičvarkinui visgi skyrė pabėgėlio statusą.

Remiantis žiniasklaida, anot J. Čičvarkino ir T. Fokinos, pastaruoju metu britai gana neigiamai vertina turtingus užsieniečius, ir jie tai puikiai jaučia. „Paimkite „Chelsea“ savininko ir V. Putino bičiulio Romano Abramovičiaus pavyzdį („Aš jį gerbiu, bet jis man ne draugas; politiniu požiūriu tai būtų paprasčiausiai neįmanoma“, – teigia J. Čičvarkinas), kuriam irgi visai neseniai atsisakė išduoti Didžiosios Britanijos vizą“, rašoma straipsnyje.

„Abramovičius paprašė vizos, bet nebuvo nei taip, nei ne – tiesiog tyla. Jis viską parodė, atskleidė visus savo pajamų šaltinius, o savo verslą čia pradėjo dar prieš Putiną (dar tada, kai V. Putinas nebuvo prezidentas)“, – teigia J. Čičvarkinas. Dabar R. Abramovičius pristabdė „Chelsea“ namų stadiono rekonstrukciją.

„Būtų tūkstančiai naujų darbo vietų. Po rekonstrukcijos bilietų skaičius išaugtų 50 proc. Juk tai papildomos pajamos visiems, kurios dabar virsta nuostoliais. Tūkstančiai žmonių iš Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano žiūri, kas vyksta, ir negali patikėti“, – piktinasi J. Čičvarkinas.

„Čia su mumis elgiasi labai nedraugiškai“, – mylimajam pritaria ir N. Fokina.