Jis teigia pasigendantis konstruktyvesnės diskusijos su opozicija ir objektyvesnės žiniasklaidos: „Žiniasklaida netrukdo Seimo darbui, bet informacija nebūna pateikta... Iš devynių pavadinimų paskaitykite, kiek yra teigiamų, kiek yra su teigiama potekste. Tada turbūt atsakysite sau į klausimą.“
– Apžvalgininkai sako, kad valdantieji nesugeba dirbti su opozicija ir įstatymus stumia buldozeriu. Ką atsakytumėte į tokią kritiką?
– Esu jau sakęs, panaudosiu dar kartą tą frazę – kartais geriems įstatymams priimti arba blogam keliui išlyginti reikalingas buldozeris. Kai mes daugumą vadiname buldozeriu, tai turbūt irgi nebūtinai teisinga.
Ką reiškia dirbti su opozicija, jeigu pasako „ne, mes balsuosime prieš“. Biudžetas dar net nebuvo pateiktas, o jau buvo pareiškimai, kad „mes nebalsuosime už biudžetą“. Buvo išankstinis nusistatymas, kad tai yra blogai. Tai turbūt tokia situacija nėra gera.
– Jūs nepatenkinti darbu su opozicija?
– Mes patenkinti darbu su opozicija, kai yra konstruktyvus darbas. Bet kai darbas yra dėl reitingų...
– O kurie opozicijos nariai, jūsų manymu, dirba dėl reitingų?
– Norėtumėte, kad aš po vieną pavardę linksniuočiau?
– Kurios partijos jums atrodo labiausiai dirbančios dėl reitingų?
– Pasižiūrėkite, kas prie šoninio mikrofono dažniausiai stovi ir naudodami, pavyzdžiui, statutą, vilkina priėmimo veiksmus. Tokie ir veiksmai.
– Tai opozicija trukdo dirbti?
– Čia yra jūsų žodžiai. Mano žodžiai yra tokie, kad opozicija galėtų konstruktyviau stengtis dirbti, o mes su opozicija taip pat stengiamės bendradarbiauti.
– Pirmininke, daug tyrimų, daug laikinų komisijų šios kadencijos Seime, jos tiria praeities įvykius. Kodėl šiame Seime taip koncentruojamasi į praeitį, o ne į ateitį?
– Koncentruojamasi ir į ateitį. Jeigu žinote, tai priimtos šešios labai rimtos reformos, kurių niekaip negalėjo priimti ankstesni parlamentai, ir jos lems ateitį. Daugiau tų reformų priimta, jeigu imtume ir ankstesnį laiką. Tai yra ateities dalykai.
Turbūt tuo laisvas šitas Seimas, nes 60 proc. Seimo narių yra nauji ir jie nesusiję su ankstesnėmis valdžiomis, todėl yra laisvi. Jeigu kyla klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, tam yra sukuriamos komisijos.
– Kuri didžiausia ir efektyviausia iš jūsų įvardytų šešių reformų?
– Turbūt negalima taip vienos įvardyti, bet valstybės valdymo reforma labai svarbi, mokyklų, švietimo reforma labai svarbi. Reformos sveikatos apsaugoje – labai svarbu. Mokesčių ir pensijų reforma – labai svarbi. Visos jos svarbios ir mes pradžioje turbūt buvome minimi tuo, kad labai daug visko užsiimame, bet dabar jau kadencijos viduryje galime sakyti, kad nemažai tų reformų pavyko bent jau patvirtinti, o nuo naujųjų metų prasidės įgyvendinimas. Kai kurios jau yra prasidėjusios.
– Dar trumpai grįžkime prie specialių tyrimų komisijų. Ar visi tie specialūs tyrimai, jūsų manymu, nedidina įtampos visuomenėje?
– Didina turbūt įtampą ir Seime, o Seimas yra visuomenės atspindys. Didina ir visuomenėje, nes visada yra pateikiama gana šališka nuomonė dėl tų komisijų tyrimo. [...] Visada kalbama apie tai, kas yra neigiamo, paskelbiama, kas yra neigiamo. Kas teigiamo, tokių rezultatų aš nežinau. Per dvejus metus priėmėme 1100 visokių įstatymų. Iš jų žmonės žino turbūt kokius šešis, kurie buvo ginčytini, o visa kita yra reikalinga Lietuvai.
– Tai kas pateikia, jūsų manymu, tas blogas žinias apie komisiją?
– Ar jums atsakyti į klausimą klausimu?
– Kaip jūs norite.
– Tai gal taip ir atsakysiu – o kas išvis pateikinėja informaciją?
– Ir kaip jūs atsakysite?
– Aš galvoju, kad gal jūs sau atsakysite į tą klausimą.
– Tai jūs kaltinate žiniasklaidą, kad ji vienpusiškai nušviečia situaciją?
– Dabar jūs pasakėte tuos žodžius. Aš nekaltinu žiniasklaidos. Aš kviečiu žiniasklaidą pristatyti visas puses, visas pozicijas, ne tik opozicijos.
– Tai žiniasklaida irgi trukdo Seimo darbui?
– Dabar jūs jau antrą epitetą sakote. Mes turbūt čia keistai kalbamės.
– Ar žiniasklaida trukdo Seimo darbui?
– Žiniasklaida netrukdo Seimo darbui, bet informacija nebūna pateikta... Iš devynių pavadinimų paskaitykite, kiek yra teigiamų, kiek yra su teigiama potekste. Tada turbūt atsakysite sau į klausimą.
– Aš jums užduodu klausimus, aš sau klausimų neužduodu. Jūs manote, kad žiniasklaida netinkamai nušviečia Seimo darbą?
– Manau, kad žiniasklaida ne visada objektyviai nušviečia, visada ieškoma, kas yra blogai priimtame projekte.
– Koks būtų paskutinis toks pavyzdys?
– Tarkime, LRT tyrimas. Kalbama apie tai, kad kišamasi į turinį, o LRT tyrimo komisijos išvados yra tik apie tai, kas yra konstatuojama kaip faktai. Tai nėra joks įstatymas, kuris turėtų įtakos kažkokiai ateities veiklai.
Po to, jeigu bus kuriami įstatymai, tada ir turi būti diskusija. O dabar – išankstinė nuostata, kad viskas, kas parašyta, yra kišimasis į turinį.
– Prie šio Seimo jau buvo tūkstantinis mitingas, kur jūs kartu su minia pats skandavote Seimui „gėda“. Tai vyko po to, kai Seimo nariai nesugebėjo patvirtinti konstitucinio sprendimo dėl Mindaugo Basčio, kuris sulaužė priesaiką. Atsimenate tą mitingą?
– Tęskite.
– Aš klausiu – ar atsimenate tą mitingą?
– Jūs abejojate mano atmintimi?
– Neabejoju, Seimo pirmininke. Tiesiog klausiu, ar atsimenate tą mitingą.
– Ar aš dar jums neatsakiau?
– Ne, jūs neatsakėte.
– Keistuoliškas klausimas, gal kitą klausimą turite kokį?
– Ta ar atsimenate, kai kartu su minia skandavote Seimui „gėda“?
– Aš atsimenu, o jūs?
– Atsimenu.
– Tai abu atsimename ir abu žinome, kad atsimename, tai klausimas keistas.
– Ar šiandien sakytumėte, kad Seimui gėda ar jau nebėra gėda?
– Man ir buvo, ir yra gėda už kiekvieną neteisėtą veiksmą, už kiekvieną apkaltą. Taip, man yra gėda.