„Kiekvieną vakarą aštuonių vyrų grupė patruliuoja Nureko gatvėmis, padėdami vietos policijai palaikyti viešąją tvarką“, – sako 52 metų vyras, priklausantis 250 narių turintiems ir valstybės remiamiems savanoriams.
Didelė dalis jų – buvę policijos ar kitų saugumo tarnybų darbuotojai. Iš pradžių jie padėdavo teisėsaugos institucijomis palaikyti tvarką iki 22 val., tačiau vėliau jų skaičius išaugo, o vaidmuo tapo svarbesnis, kai praėjusių metų liepą šiame mieste per išpuolį, dėl kurio atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, žuvo keturi ir buvo sužeisti du užsieniečiai dviratininkai.
„Dabar mes patruliuojame iki vidurnakčio, o kartais net iki antros valandos ryto, – sakė O. Chudojnazarovas. – Nuo vasaros daug kas pasikeitė.“
Niūros perspektyvos „šviesų mieste“
Kažkada Nurekas buvo laikomas idiliniu sovietiniu miestu. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ant Vachšo upės kranto buvo pastatyta to paties pavadinimo hidroelektrinė, ir Nureką imta vadinti šviesų miestu. Tai buvo progresyvus miestas, pritraukęs tūkstančius jaunų žmonių, atvykusių čia kurti savo ateities.
Kaimyniniai kaimai su savo iš purvo plytų pastatytais nameliais ir purvinais keliais užleido vietą daugiakultūriam miestui, kur vienu metu gyveno daugiau nei keturiasdešimties skirtingų tautybių žmonės. Turistai plūdo į miestą pamatyti dar prieš kelerius metus buvusią didžiausią pasaulyje užtvanką – betoninį stebuklą, apsuptą nuostabių kalnų, kuris elektra aprūpino 70 proc. Tadžikistano.
Nureko centrinėje aikštėje stovinti sena Vladimiro Lenino statula savo akimis matė, kaip miestas ėmė nykti. Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir penkerius metus trukusio Tadžikistano pilietinio karo daug gyventojų dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iš Nureko išvyko. Tapo sunkiau susirasti darbą. Galimybių vis mažėjo.
Oficiali statistika rodo, kad Nureke ne blogiau nei kituose Tadžikistano rajonuose: esą nedarbo lygis nenutolsta prie nacionalinio vidurkio – 2,3 proc.
Kaip ir kiti Tadžikistano miestai ir miesteliai, Nurekas pastaraisiais metais atsinaujino: valdžia renovavo pagrindines gatves ir valdžios pastatus, sutvarkė greitkelius, pastatė naujų kultūros centrų ir įkūrė naujų parkų.
Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 30 proc. Tadžikistano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, ir nuo žemės ūkio priklausoma šios šalies darbo jėga garsėja savo migracija į Rusiją ir kitas šalis dirbti sezoninių darbų, realus nedarbo lygis, kaip manoma, yra gerokai didesnis už oficialius 2,3 proc. Taigi Nureke, kaip manoma, padėtis yra gerokai prastesnė.
Vietinė užimtumo agentūra pateikia duomenų, atskleidžiančių, kad daugiau nei 45 proc. potencialios Nureko darbo jėgos neturi nuolatinio darbo. O neseniai paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad šis miestas yra įsikūręs viename vargingiausių šalies rajonų.
„Mūsų jaunimas neturi galimybių, kurias turėjome mes“, – sako prieš maždaug keturis dešimtmečius į Nureką atsikėlęs gyventi buvęs ugniagesys Kurbonas Kosimovas.
Jam pritaria ir 1971 metais čia atvykęs buvęs vairuotojas Ismatulas Ašurovas, matęs Nureko klestėjimo laikus. Jis sako, kad senajai kartais „tiesiog buvo geriau“. „Visi vyko į Nureką dirbti. Dabar viskas kitaip“, – sakė 73 metų vyras.
Miestas siejamas su brutaliu išpuoliu
Liepos 29 dieną automobilis įvažiavo į grupę užsieniečių dviratininkų. Iš jo iššoko grupė vyrų, ėmusių badyti išgyvenusius. Žuvo du amerikiečiai, vienas olandas ir vienas švedas. Dar trys buvo sužeisti. Po šio išpuolio buvo sulaikyta 15 žmonių, o spalį prasidėjo teismas.
Lapkričio pabaigoje Tadžikistano teismas skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę „Islamo valstybės“ džihadistui, praėjusią vasarą organizavusiam ataką, per kurią žuvo keturi Vakarų turistai.
Huseinas Abdusamadovas buvo nuteistas pagal kelis kaltinimus, įskaitant kaltinimą terorizmu, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas. Kaltinimai yra susiję su dviračiais keliavusių turistų – dviejų amerikiečių, vieno olando ir vieno švedo – nužudymu.
Grįžtančius iš atokaus, turistų pamėgto Pamyro trakto turistus liepos mėnesį partrenkė automobilis, o tada jie buvo užpulti panaudojant peilius ir šaunamuosius ginklus. Keturis H. Abdusamadovo bendrininkus per užpuolikų paiešką nukovė policija.
Atsakomybę už užpuolimą vėliau prisiėmė IS. Džihadistų grupuotė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigė, penki užpuolikai prisiekia jai ištikimybę.
Išpuolio detalės piešia Nureką ne pačiomis gražiausiomis spalvomis. Rugpjūtį sulaikyti penki vyrai. Nustatyta, kad du iš išpuolio rengėjų gyveno būtent šiame mieste. Penkis įtariamuosius per „WhatsApp“ programėlę užverbavo broliai Aslidinas ir Džafaras Jusupovai iš Nureko. Jie žuvo per policijos operaciją, surengtą iš karto po išpuolio.
Teisėsaugos institucijos įtaria, kad teroristinės grupelės nariai susirinko viename name Nureke, kur nustatė potencialius taikinius ir suplanavo išpuolį. Šis, savo ruožtu, dar labiau sustiprino Nureko kaip islamo kovotojų prieglobsčio įvaizdį.
Nurekas jau prieš tai atsidūrė Tadžikistano valdžios akiratyje. Vyriausybės pareigūnai anksčiau suskaičiavo, kad mažiausiai 30 vietos gyventojų vyko į užsienį, kad prisijungtų prie „Islamo valstybės“. O dar dvidešimt įtariamų „Islamo valstybės“ kovotojų buvo suimta pačiame Nureke.
Tarp išvykusių kariauti į Iraką ir Siriją buvo du liūdnai pagarsėję „Islamo valstybės“ verbuotojai. Vienas jų buvo 26 metų Nureko gyventojas Anušervonas Azimovas, kuris, kaip manoma, užverbavo apie šimtą žmonių, kad šie prisijungtų prie „Islamo valstybės“.
Pats jis žuvo Sirijoje 2016 metais. Kitas buvo Abu Usama Noraki arba Todžidinas Nazarovas. Tadžikistano valdžia teigia, kad jis verbavo jaunus tadžikus jungtis prie „Islamo valstybės“ Afganistane.
Po išpuolio prieš Vakarų šalių dviratininkus didelio ir nepageidaujamo dėmesio susilaukusio Nureko valdžia nežinojo, kur dėti akių iš gėdos, o vietos gyventojai skėsčiojo rankomis ir niekaip negalėjo suprasti, kodėl viskas taip pablogėjo.
Galimybės ten, kur jų rasi
Manoma, kad dėl to kaltas nedarbas ir prarastos galimybės, tačiau nepasakojama visa istorija. Vien dėl to, kad atėjo sunkūs laikai, tai nereiškia, kad kiekvienas jaunuolis tampa teroristu.
Praėjusią vasarą septyniolikmetė Idimoh Sultonzoda sulaukė geros žinios: ji įstojo į universitetą Tadžikistano sostinėje Dušanbėje. Ji penkerius metus neakivaizdžiai studijuos pedagogiką. Du kartus per metus jai teks važiuoti į sostinę ir prieš sesiją lankyti paskaitas ir po to laikyti egzaminus. Tam, kad galėtų užsidirbti, ji prekiauja naminiais užkandžiais ir gėrimais V. Lenino paminklo šešėlyje.
„Pradėjau šį verslą, kad galėčiau padengti išlaidas, nes mano tėvai neišgali mokėti už mokslą“, – sakė mergina. Jos teigimu, prekyba vyksta ypač gerai karštomis dienomis, kai žmonės sustoja ir perka samosų ar saulėgrąžų.
„Gali rasti darbo, jeigu nori. Pati susikūriau sau galimybę“, – sakė jauna mergina.
Kitoje gatvės pusėje 27 metų Firuzas Kosimzoda vaikščioja su savo žmona ir vieno mėnesio dukrele. Jis dirba inžinieriumi Roguno hidroelektrinėje, esančioje už maždaug 125 kilometrų. Netrukus ši elektrinė perims prestižiškiausio elektros generatoriaus Tadžikistane titulą.
Jaunas vyras sako, kad jo atlyginimas yra pakankamas aprūpinti jauną šeimą, kuri gyvena su jo tėvais. „Kol kas esu tik jaunesnysis specialistas, tačiau tikiuosi kilti karjeros laiptais. Tuomet ir mano atlyginimas augs“, – sakė jis.
F. Kosimzoda džiaugiasi savo karjeros galimybėmis, tačiau pripažįsta, kad jo gimtajame mieste „ne visi jauni žmonės turi darbo“.
Nėra vietos svajoti, nėra į ką kreiptis
Netoliese esančiame turguje galima rasti daug jaunų vyrų, prekiaujančių įvairioms prekėmis arba siūlo taksi paslaugas.
„Imuosi bet kokio darbo, kokį tik galiu rasti, – sakė maždaug dvidešimties metų vyras. – Dirbu žmonių namuose, dažau sienas, remontuoju ūkinius pastatus. Derliaus nuėmimo metu dirbu ūkiuose. To, ką uždirbu, vos pakanka maistui ir kitiems būtiniausiems dalykams.“
Jis nepanoro nurodyti savo vardo, o toks nenoras dažnas reiškinys Tadžikistane, kur valdžia netoleruoja kritikos, o žmonės vengia viešai kalbėti apie savo problemas.
„Man net nėra 25 metų, o jau nematau jokios ateities. Bijau svajoti, nes svajonės neišsipildys. Nežinau, kam skųstis, ar į ką kreiptis patarimo“, – sakė jis.
Daugelis daugiausia musulmonų gyvenamame Tadžikistane, kur yra 8 mln. gyventojų, kreipiasi į vietos mečetę. Tačiau vietos valdžios institucijos ir vietos religiniai lyderiai sako, kad Nureko jaunimas nėra labiau, nei kitų šalies miestų gyventojai, linkęs į radikalųjį islamą.
Atkartodamas daugumos vietos gyventojų nuomonę, Nureko vyriausiasis imamas Abdulhajus Naimovas sako, kad „nėra paaiškinimo“, kodėl Nurekas užsitarnavo „Islamo valstybės“ rekrutų centro reputaciją.
„Esame šokiruoti, – sako jis. – Žinau tik vieną dalyką: jauni žmonės ekstremistinių idėjų mūsų mečetėje neišmoksta. Iš tiesų būtent mečetėse mes nuolat perspėjame apie ekstremizmo pavojų.“
Tadžikistane valdžia griežtai kontroliuoja religiją ir leidžia tik aprobuotas islamo formas. A. Naimovas vaidina svarbų vaidmenį kovoje su terorizmu, kurią po išpuolio prieš vakariečius dviratininkus Nureke pradėjo valdžia.
„Tai yra pagrindinė kiekvienos penktadieninės maldos tema, pagrindinė bendruomenės susirinkimų tema, apie tai kalbama net ir per privačias laidotuvių apeigas. Naudojamės kiekviena galimybe skleisti žinią“, – sakė imamas.
Nureko mero pavaduotoja Šahlo Hasanzoda sako, kad, vykdant šią kampaniją, vietos valdžia yra pasikalbėjusi su maždaug 4 tūkst. gyventojų. Jie kalbėjosi su jaunais žmonėmis ir jų tėvais bei paskambino maždaug 700 jaunų vyrų, dirbančių Rusijoje.
„Mes raginame tėvus stebėti savo vaikus – suaugusius sūnus. Kalbėtis su jais ir perspėti juos apie verbuotojus, – sakė ji. – Mes prašome tėvų pranešti valdžiai, jeigu jie pastebės įtartinai pasikeitusį vaikų elgesį.“
Š. Hasanzoda sako padariusi savo išvadą, kaip žmonės tampa ekstremistines idėjas skleidžiančių žmonių aukomis. „Manau, kad beveik visi tie, kurie prisijungė prie „Islamo valstybės“ iš Nureko, buvo užverbuoti tuomet, kai dirbo Rusijoje. Jie buvo toli nuo namų, dirbo mažai apmokamą sunkų fizinį darbą, jautėsi vieniši ir pan., todėl buvo labiau pažeidžiami“, – sakė Nureko mero pavaduotoja.
Kalbėdama apie likusius Tadžikistane, ji sakė, kad „veikiausiai kai kurie jaunuoliai radikalių idėjų prisigaudė iš įvairių interneto puslapių“.
Vienas kitam
Valdžios duomenys rodo, kad mažiausiai 30 iš maždaug 1100 tadžikų, kurie, kaip manoma, prisijungė prie „Islamo valstybės“ Sirijoje ir Irake, yra kilę iš Nureko. Kalbėdamas apie tokį tvirtą statistinį ryšį, Vašingtone veikiančios organizacijos „Eurasia“ specialistas Edwardas Lemonas remiasi tyrimais iš kitų Vidurio Azijos regionų, atskleidžiančiais svarbų verbavimo ir vietos ryšių ryšį.
„Labai svarbus veiksnys, paaiškinantis, kodėl tiek daug ekstremistų užverbuotų žmonių iš kai kurių rajonų, yra ryšiai“, – sakė jis. Jo teigimu, verbavimas „dažnai vyksta per šeimos narį, kaip nutiko Jusupovų atveju, per klasės draugą ar kolegą“.
Specialistas taip pat remiasi Pasaulio banko ataskaita, kurioje nurodoma, kad 67 proc. Nureko gyventojų gyvena skurde ir kad tai yra „vienas skurdžiausių rajonų šalyje“. Ir nors jis pabrėžia netikintis, kad skurdas priveda prie radikalizavimo, jis tikrai gena daugelį žmonių migruoti į Rusiją.
O ten, anot jo, daugelis migrantų iš Vidurio Azijos „randa darbo, gyvena ir bendrauja su žmonėmis iš savo gimtojo miesto. Todėl jeigu vienas yra paveikiamas ekstremistų, jis gali paveikti ir kitus“.
Būtent tai, anot E. Lemono, „gali paaiškinti, kodėl iš Nureko kilo tiek neproporcingai daug teroristų“.
Tadžikistano valdžia taip pat suvokia tokią galimybę, todėl po išpuolio prieš dviratininkus dvidešimčiai tadžikų migrantų buvo liepta grįžti namo iš Rusijos apklausai.
„Tie keli ekstremistai mums neatstovauja“
Spalio vidury vakarais Nureke oro temperatūra vis dar siekia malonių 20 laipsnių, tačiau miesto gatvės jau būna beveik tuščios.
„Anksčiau su draugais vakarodavome iki vėlumos, tačiau dabar tėvai tapo griežtesni, – sakė 23 metų Rustamas Rozikovas. – Mano tėvai neleidžia man išeiti iš namų po sutemos, klausinėja, su kuo leidžiu laiką, apie ką su draugais kalbamės, ką darome.“
Po išpuolio prieš dviratininkus Nureko valdžia nurodė tėvams stebėti savo vaikus, net jei tiems vaikams vos ne trisdešimt metų.
Nureko merija rengia reguliarius pareigūnų, bendruomenės lyderių ir religinių lyderių susirinkimus ir aptaria saugumo ir kovos su ekstremizmu klausimus. Keliuose tokiuose susirinkimuose dalyvavo ir 55 namų šeimininkė Fotima Šaripova.
Moteris turi tris sūnus ir dukrą. Visi jie jau sukūrė šeimas ir turi vaikų, tačiau ji nenuleidžia nuo jų akių, kad šie „nesusidėtų su blogais žmonėmis“.
„Visai neseniai mano jauniausias sūnus ėjo į vestuves, ėjau kartu. Jis manęs maldavo: „Mama, prašau, neik, padarysi man gėdą“, – pasakojo moteris. – Tačiau aš vis tiek ėjau, nes nerimauju ir į tai žiūriu labai rimtai.“
F. Šaripova sako, kad liepą įvykdytas išpuolis sugadino gerą Nureko vardą. Rugpjūtį sanatorijoje su vyru buvusi moteris pasakojo, kad kai žmonės sužinojo, kad jie iš Nureko, ėmė jų šalintis.
„Kai mes pasakėme, kad esame iš Nureko, žmonės ėmė mūsų vengti, – pasakojo moteris. – Turime atsikovoti gerą vardą.“
Ir tam pritaria beveik kiekvienas kalbintas Nureko gyventojas – tiek jaunas, tiek senas. Dėl to šalia greitkelio, kur buvo įvykdytas išpuolis prieš dviratininkus, stovi didelis stendas, ant kurio anglų kalba prašoma atleidimo.
„Visų tadžikų ir Tadžikistano vardu reiškiame mūsų giliausią užuojautą nužudytų turistų šeimoms ir artimiesiems, – rašoma stende, pastatyme šalia simbolio dviračio išpuolio aukoms atminti. – prašome priimti mūsų užuojautą!“
„Tie keli ekstremistai mums neatstovauja, – sako 23 metų Nureko gyventojas Zainidinas Vohidovas. – Galbūt ir tarp mūsų yra blogų žmonių, tačiau dauguma mūsų žmonių yra taikūs.“
Tačiau O. Chudojnazarovas ir jo kolegos žino, kad yra ir manančių kitaip. Todėl kaip ir daugelis vietinių, jie akylai stebi padėtį ir ieško priešo tarp savų.