Antradienį 65 parlamentarams vieningai balsavus už, Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma į kodeksą perkelti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su terorizmu nuostatas, susijusias su baudžiamąja atsakomybe už teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus.
Baudžiamąjį kodeksą siūloma papildyti nuostatomis, kuriomis baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiami asmenys (ir juridiniai asmenys), teroristiniais tikslais paveikę daugelį informacinių sistemų, padarydami didelės žalos arba paveikę didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis.
„Toks nusikaltimas jau dabar yra kriminalizuotas Baudžiamajame kodekse, tačiau jo padarymas teroristiniais tikslais būtų pripažįstamas teroristiniu nusikaltimu“, - projekto pristatymo metu sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Svarstomomis Baudžiamojo kodekso pataisomis taip pat siūloma už vagystes, plėšimą ir turto prievartavimo nusikaltimus numatyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, o grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą siūloma perkelti į teroristinio nusikaltimo kategoriją.
Po svarstymo, 68 parlamentarams balsavus už ir vienam susilaikius, pritarta ir lydimajam Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama perkelti minėtos direktyvos 21 straipsnio nuostatas ir nustatyti kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones.
Siūloma įstatyme įtvirtinti, kad policija, sužinojusi, kad teroristinius nusikaltimus skatinanti arba kurstanti informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, apie tai praneštų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams.
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms - su teismo leidimu.
Policija, taip pat bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siektų, kad būtų pašalinta ne Lietuvos teritorijoje saugoma nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms - su teismo leidimu.
Taip pat praneštų apie tai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui. Kai nurodyta informacija pašalinta arba panaikinta galimybė ją pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms.
Policija, siekdama gauti leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento.