JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikšmingai padidino spaudimą Iranui, pasitraukęs iš tarptautinio susitarimo, kuriuo siekiama apriboti Teherano branduolinę programą, ir paskelbęs keletą vienašališkų JAV sankcijų paketų.
Naujausiomis baudžiamosiomis priemonėmis, kuriuos Baltieji rūmai vadina griežčiausiomis per visą istoriją, siekiama užgniaužti Irano gyvybiškai svarbų naftos eksportą ir atriboti šią šalį nuo tarptautinių finansų.
Kalbėdamas Singapūre prieš viršūnių susitikimą, J. Boltonas pareiškė: „Manome, kad (iraniečių) vyriausybė jaučia didelį spaudimą ir ketiname dar labiau juos spausti.“
„Kaip sako britai, „spausk, kol pradės cypti“, – sakė jis. – Ruošiamės daug griežčiau įgyvendinti sankcijas.“
JAV priemonėms nepritaria kitos minėto susitarimo signatarės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija, pažadėjusios išsaugoti sandorį.
„Nėra jokių abejonių, kad Iranas jau ėmėsi ieškoti būdų apeiti sankcijas naftos (sektoriui) ir finansų rinkoms“, – pridūrė J. Boltonas.
Jungtinių Tautų inspektorių teigimu, Iranas laikosi branduolinio susitarimo.
Vis dėlto J. Boltonas nurodė, kad „dauguma Europos šalių jau suvaldė pyktį ir neigimą, daugelis jų jau susitaikė su tuo, kad mes pasitraukėme iš susitarimo. Kitos prie to artėja“.
Susidūręs su plačiu nepritarimu sankcijoms Vašingtonas laikinai atleido aštuonias šalis nuo draudimo importuoti Irano naftą.
JAV reikalauja, kad Teheranas atsisakytų 1979-ųjų Islamo revoliucijos idėjomis pagrįstos politikos, neberemtų regione veikiančių įgaliotinių, tokių kaip islamistų judėjimas „Hezbollah“, ir uždarytų balistinių raketų programą.
Tokią Vašingtono poziciją remia tik Irano varžovai regione, ypač Saudo Arabija ir Izraelis.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl jau įvestų sankcijų Irano ekonomika šiemet susitrauks 1,5 proc., o kitąmet – 3,6 procento.