Balsuojant dauguma Vyriausybės narių buvo prieš nuobaudos skyrimą, vienas buvo „už“ ir du susilaikė. Vienas iš balsavusiųjų „prieš“ buvo ir premjeras Saulius Skvernelis. Vienintelis „už“ balsavęs ministras – nuobaudą PAGD vadovui siūlęs skirti Eimutis Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras nebuvo linkęs vertinti, kodėl premjeras S. Skvernelis balsavo prieš nuobaudos skyrimą.
„Vertinti negaliu Vyriausybės sprendimo. Visi ministrai turi savo nuomonę. Galbūt tai buvo ir per griežta siūloma nuobauda, pagrindinis motyvas – ar tai nebus dvigubas motyvas ir ar tai ne per griežta nuobauda“, – BNS sakė E. Misiūnas.
Pasak E. Misiūno, šią savaitę baigiasi terminas, kada apskritai galima skirti nuobaudą K. Lukošiui dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, todėl, kaip sakė pats ministras, „laikas tiksi į pabaigą“.
E. Misiūnas teigė, kad dar nenusprendė, ar siūlys Vyriausybei skirti K. Lukošiui švelnesnę nuobaudą.
„Dabar dar nenusprendžiau, dar reikia pasitarti su teisininkais, su kanceliarija. Reikia suprast vieną dalyką – pažeidimas nustatytas, VTEK įvertino, yra atitinkamai ir numatyta įstatymuose kaip ir atsakomybė jau, yra galimybė neskirti priedų, neskirti paaukštinimo“, – BNS teigė Vidaus reikalų ministras.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius prieš balsavimą teiravosi, ar K. Lukošiaus individualios veiklos pažyma turėjo įtakos tolesniems veiksmams ir sprendimams, tačiau E. Misiūnas teigė, kad siūlydamas nuobaudą informacijos apie realią įtaką tarnybai dėl individualios veiklos neturėjo.
S. Skvernelis savo ruožtu klausė ministro, kodėl PAGD vadovui siūloma skirti papeikimą, jei išvadoje nenurodoma, kad nustatant pažeidimą buvo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Vyriausybės vadovas taip pat teiravosi, ar individuali veikla turėjo kokių nors pasekmių ir kuo tai susiję su šiuo metu atliekamais tyrimais dėl K. Lukošiaus.
„Tiesiogiai niekaip nesusiję su dabar atliekamais tyrimais, o ar turėta individualioji veikla darė įtaką priimant tam tikrus sprendimus, tiesioginės informacijos aš neturiu. Bet tai yra formalus pažeidimas, kada yra numatyta, jog individuali veikla turi būti išregistruota, sustabdyta arba deklaruota, tačiau nė vienas veiksmas nebuvo padarytas“, – premjerui atsakė E. Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras teigia, kad K. Lukošius šiemet jau buvo „geranoriškai įspėtas“, kad būtina deklaruoti turimą individualią veiklą.
Buvęs Vidaus reikalų viceministras ir dabar Žemės ūkio ministro pareigas einantis Giedrius Surplys išreiškė nuomonę, kad individualios veiklos turėjimas tebuvo formalus pažeidimas ir tai, pagal pateiktus faktus, neturėjo jokio poveikio tarnybai.
„Nežinau, ar už tai turėtų grėsti papeikimas“, – teigė G. Surplys.
Pats PAGD vadovas K. Lukošius mano, kad tarnybos etiką pažeidė tik formaliai, nes jokios veiklos realiai nevykdė.
„Manau, kad tai pakankamai formalus pažeidimas, nes 2017–2018 metais jokios veiklos nebuvo vykdoma. Pažyma buvo išimta 2010 metais vykdant fragmentiškus darbus ir tikrai nebuvo įtakos darbui. Vertinčiau formaliai ir visiškai jokios tyčios ten nebuvo“, – Vyriausybės nariams teigė K. Lukošius.
K. Lukošius PAGD vadovu paskirtas praėjusiais metais. 2017 metais pateiktoje interesų deklaracijoje jis nenurodė duomenų apie individualią veiklą, kurią vykdė nuo 2010-ųjų ir nebuvo jos išregistravęs. Antradienį BNS K. Lukošius tvirtino, kad individuali veikla šiuo metu jau išregistruota.
Po šių metų liepą Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) atlikto tarnybinio patikrinimo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados ministras Eimutis Misiūnas PAGD vadovui pasiūlė skirti papeikimą.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje atliekamas dar vienas tarnybinis patikrinimas dėl galimo PAGD vadovo piktnaudžiavimo tarnyba vykdant viešuosius pirkimus. Jis pradėtas antradienį.