Kaip nurodė nevyriausybinė organizacija, tai padaryta reaguojant į Aung San Suu Kyi „abejingumą“ dėl kariuomenės nusikaltimų prieš rohinjų mažumą.
Tai vienas iš virtinės apdovanojimų, kurių 1991 metais Nobelio taikos premiją pelniusi Aung San Suu Kyi neteko po to, kai Mianmaro kariuomenė išvarė iš šios budistinės valstybės apie 720 tūkst. rohinjų. Jungtinės Tautos armijos veiksmus musulmonų rohinjų mažumos atžvilgiu laiko genocidu.
Londone įsikūrusi „Amnesty International“ paskelbė, kad atima iš Aung San Suu Kyi savo prestižiškiausią apdovanojimą – Sąžinės ambasadoriaus premiją, įteiktą 2009 metais, kai jai dar buvo taikomas namų areštas.
„Šiandien esame didžiai nusiminę, kad jūs jau nesate vilties, drąsos ir amžino žmogaus teisių gynimo simbolis“, – rašoma „Amnesty International“ išplatintame organizacijos vadovo Kumi Naidoo laiške Aung San Suu Kyi.
„Amnesty International“ negali pateisinti jūsų tolesnio buvimo Sąžinės ambasadoriaus premijos laureate, todėl su didžiu liūdesiu atšaukiame iš jūsų šį apdovanojimą“, – priduriama laiške.
Organizacija nurodė informavusi 73 metų Aung San Suu Kyi apie savo sprendimą sekmadienį. Kol kas Mianmaro faktinė lyderė jo viešai nekomentavo.
Ikonos nuopuolis
Aung San Suu Kyi pelnė tarptautinį pripažinimą kaip kovotoja už laisvę, nepabūgusi mesti iššūkio Minamarą valdžiusiai karinei chuntai ir dėl to 15 metų gyvenusi namų arešto sąlygomis.
Dar didesnio tarptautinio dėmesio Aung San Suu Kyi sulaukė 2011 metais, kai ją aplankė du kartus JAV prezidento posto siekusi Hillary Clinton, tuo metu dirbusi valstybės sekretoriaus poste.
Tąkart Aung San Suu Kyi patvirtino esanti pasiryžusi dirbti su Jungtinėms Valstijomis, kad 50 mln. gyventojų turinčiame Mianmare būtų įtvirtina demokratija.
2015-aisiais jos Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) atėjo į valdžią triuškinamai laimėjusi rinkimus, sugrąžinusius Mianmaro žmonėms viltį, kad bus atitaisyta neteisybė, kurią šalis patyrė per pusšimtį metų trukusį brutalų karinės chuntos valdymą.
Tačiau Aung San Suu Kyi vadovavimą aptemdė jos nenoras pasmerkti rohinjų genocidą. Jos vyriausybei taip pat sunkiai sekasi pažaboti giliai įsišaknijusią korupciją ir vietos konfliktus.
„Amnesty International“ nurodė, kad nuo 2017 metų rugpjūčio, kai Mianmaro armija pradėjo kampaniją prieš rohinjus, vakarinėje Rachinų valstijoje buvo nužudyti tūkstančiai šios bendruomenės narių. Manoma, kad dar tūkstančiai rohinjų patyrė kankinimus ar buvo išžaginti.
Mianmaras armijos veiksmus motyvavo būtinybe kovoti su terorizmu.
„Amnesty International“ pripažįsta, kad civilinė vyriausybė, kuriai neoficialiai vadovauja Aung San Suu Kyi, tiesiogiai nekontroliuoja daug galių turinčių saugumo tarnybų. Tačiau organizacija kaltina faktinę šalies lyderę, kad ji pritaria nusikaltimams ir „trukdo tarptautiniams tyrimams“.
Anot „Amnesty International“, ir po Aung San Suu Kyi partijos pergalės rinkimuose Mianmare toliau sulaikomi ir bauginami žmogaus teisių gynėjai bei žurnalistai.
Praėjusį mėnesį dėl atsisakymo pasmerkti Mianmaro kariškių nusikaltimus prieš rohinjų iš Aung San Suu Kyi buvo atimtas Kanados garbės pilietės vardas. Ji taip pat neteko virtinės mažesnių apdovanojimų, kuriuos skyrė atskiri universitetai, regioninės vyriausybės.