Nors tarptautiniame fronte rezultatais nudžiugino Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“, bet nuliūdino „reto bjaurumo rungtynes“ sužaidęs Mindaugas Kuzminskas.
Apie visas pagrindines oranžinio sviedinio aktualijas pirmadienį DELFI laidoje „Krepšinio zona“ kalbėjosi žurnalistas Gediminas Inčiūra, TV komentatorius Vaidas Čeponis ir LKL legenda Rolandas Skaisgirys, kuris iki šiol teberenka technines pražangas Sostinės krepšinio lygoje.
– Rolandai, pradėkime nuo visus dominančio klausimo: ar tiesa, kad Vaidas kažkada profesionaliai žaidė krepšinį ir jūs abu net buvote komandos draugai?
– Taip, žaidė, tikrai žaidė. Mes kartu praleidome praktiškai pusantro ar du sezonus. Jis tada badavo, tai buvo lieknas iš Panevėžio atvažiavęs jaunuolis, kaip ir dabar neprimatantis, bet gerai pataikantis. Jis su savo tuo metimu nuo peties tuo metu tikriausiai buvo taikliausias mūsų žaidėjas.
– O ar lanką pasiekdavo pašokęs?
– Ai, kad mudu abudu nelabai jau čia šoklūs buvome, bet pasiekdavo, pasiekdavo ir netgi įdėdavo. Įsimintiniausias jo mačas buvo su „Žalgiriu“, kur jis ten nežinau, kiek tiksliai, bet virš 20 taškų tikrai įmetė.
– Rolandai, tiek savo žaidimo stiliumi, tiek ir temperamentu jūs labai panašus į Šarūną Jasikevičių, prieš kurį per visą savo karjerą kovojote tik vieną kartą – 1998-tųjų rudenį vykusiame LKL derbyje tarp „Sakalų“ ir „Lietuvos ryto“ (65:87). Kas nutiko tame mače, kad žaidėte tik 10 min.?
– Taip, gaila, kad su Šarūnu daugiau laiko praleidau prie stalo, o ne aikštėje (šypsosi). Gaila. Aikštelėje su juo išbuvau vieną minutę. Aš jau pirmoje ar antroje greitoje atakoje nusitraukiau kryžminius raiščius. Bandžiau dar sugrįžti su nutrauktais ir vėl man kelis pavažiavo, tai tada Šaras jau pats paėmė mane už rankos ir sako: „Gal jau tu eik, nebežaisk“. Tai ir yra visas mūsų susidūrimas krepšinyje.
– Traumą patyrėte po kontakto ar savaime?
– Savaime. Vienas veržiausi. Nors galėčiau aš jį apkaltinti, kad per jį nutraukiau, bet tiek to (šypsosi).
– Rolandai, o dabar ar imponuoja tai, kaip Šaras treniruoja „Žalgirį“?
– Taip, visi emocingi dalykai, o ypač žmonės, man be galo patinka. Emocijos yra pats tikriausias dalykas gyvenime. Jeigu dar jos duoda rezultatą, kaip yra pas Šarą, tai tada išvis gerai. Nors negaliu sakyti, kad ten man viskas patinka, kaip vyksta rungtynės, bet nei aš specialistas, nei ką.
– Pakalbėkime apie kitą trenerį. Jūs po nesėkmingo paskutinio Europos čempionato gynėte Dainių Adomaitį ir sakėte, kad Lietuva turi jam dėkoti už tai, kad jis lieka dirbti rinktinėje, kai tokia nežinia dėl žaidėjų. Kaip manote, kaip jam sekasi tvarkytis su nacionaline komanda, kurios sudėtis dabar kaskart vis kitokia?
– Na, mes ir draugai, ir čiut ne viename kaime užaugę, ten per 3 kilometrus tiktai, tai... Ne, iš tikrųjų kritikuočiau, jeigu būtų dėl ko. Bet problema yra ta, kad kaip tu gali kritikuoti žmogų, kai jo rinktinė su tais žaidėjais, kokius turi, yra pirmoje vietoje ir žengia be pralaimėjimų.
Iš principo gal net ir gerai, kad jam taip „pasisekė“ su tais žaidėjais, nes galbūt net ir sunkiau būtų su anais, jeigu Donatas Motiejūnas ir kiti būtų, įvesti savo tvarką. Jei nėra tarp jų vibe'o, nieko tai neduotų ir rinktinė išvis galėtų išsibalansuoti. Nevarykime Dievo į medį, viskas yra gerai ir su rinktine, ir su juo.
– D. Adomaitis dabar derina du darbus – vadovauja tiek rinktinei, tiek „Rytui“. Ne per sunki užduotis visa tai atlikti kokybiškai?
– Rolandai, kaip pats vertini šių metų „Žalgirį“? Įžvelgi daugiau pliusų ar minusų, jei lygintume su praėjusio sezono sudėtimi?
– Nepasakyčiau, kad kažkuo skiriasi, braižu – taip. Komanda žiauriai priklauso nuo įžaidėjo ir net nežinau, kuris man labiau patinka. Aišku, Nate'as Woltersas geriau nei toks Kevinas Pangosas, koks jis yra „Barcelonoje“.
Man labai įstrigo Podgoricoje žaidžiant ta baimė. Atrodo: daug stipresnė komanda, sustyguotas žaidimas, gerai pasiruošta, bet ta baimė ir susikaustymas, kad būtinai turi laimėti... To labiausiai bijau su „Barcelona“. Namuose pralaimėjo trejas rungtynes, iš kurių dvejas galėjo laimėti. Tas gali pakišti koją net paruošus gerą strategiją. Reikia kažkaip tą barjerą ir baimės jausmą namie perlipti. Pusė naujos komandos ir kai kada dar nėra vienas kito skaitymo.
– Šis sezonas kol kas visiškai nesiklosto Mindaugui Kuzminskui, kuris pernai geriausio Lietuvos metų krepšininko rinkimuose nusileido tik Jonui Valančiūnui ir Domantui Saboniui. Visi žinome, kad Kuzia šiuo metu išgyvena skyrybų dramą. Kaip manote, ar asmeninės problemos būtent ir atsiliepia jo formai?
– Aš esu skyrybų dramų specialistas (juokiasi). Iš tikrųjų, jei žmogus savo viduje turi problemų – ar skyrybos, ar liga, tai kausto ir yra sudėtinga.
Plius Mindaugą atsimenu tik kaip vaiką. Matyt, jis yra užaugęs tam tikromis sąlygomis ir su tam tikra priežiūra bei nebemoka pastovėti už save tam tikroje situacijoje, imtis tokių sprendimų, kad save permuštų, perliptų – per individualumą, naglumą. Bet jis to nedaro.Tame kamputyje tik tūno, tūno, išsimeta tą vieną metimą, po to nupjauna grybą kokį išvis ir sėdasi ant suolo.
Geras žmogus – ne specialybė. Aš netgi esu girdėjęs, kad kai dar žaidė vaikų krepšinyje už Vilnių, kauniečiai jį užgauliodavo. Tai nepraeina sau, perniek – išlieka. Iš Kuzios labiausiai norisi to sveiko pykčio: tu gi atkeršyk visiems jiems, spjauk į viską ir padaryk. Bet to nėra.
– Rolandai, o pačiam kaip prodiuseriui, ar skanu, kai viena iš besiskiriančios poros pusių ateina į TV laidą ir lieja ašaras, pasakoja savo versiją?
– Jūs turėjote labai spalvingą karjerą LKL. Esate pelnęs ir 35 taškus per susitikimą, ir atlikęs kelis dvigubus dublius, ir net esate buvęs per porą rezultatyvių perdavimų nuo trigubio dublio. Jeigu būtumėte šiek tiek jaunesnis, ar pritaptumėte dabartinėje lygoje?
– Negaliu sakyti, kad tas lygis yra geresnis nei buvo prieš 10 ar 15 metų. Mes irgi žaisdavome. „Sakalai“ sugriuvusioje šaltoje salėje laimėdavo. Dabar pati LKL – gražu žiūrėti. Ji kaip Pelenė: kyla, gražėja. Tai yra sveikintina.
Patį lygį krepšinio sunku vertinti. Aš, kaip garbėtroška ir labai gerai apie save galvojantis, manau, kad visada galėčiau žaisti (šypsosi).
Visas pokalbis, kuriame ir V. Čeponio bizūnas vienai komandai, ir kanelių skandalas Pasvalyje, taip pat „Sakalų“ fenomeno, „Vyčio“ ateities bei trijulių krepšinio aptarimas – laidos „Krepšinio zona“ vaizdo įraše.
