Net ir radus būdą apeiti įstatymą, S. Skverneliui greičiausiai tektų atsistatydinti ir ieškoti naujo ministrų kabineto dėl kitų nuostatų.
Vienu realiausių kandidatų į prezidentus įvardijamas premjeras S. Skvernelis delsia atsakyti, ar bandys atsidurti Dalios Grybauskaitės pozicijoje – iš trečio žmogaus valstybėje tapti pirmas. Jis pats sako, kad sprendimo šiemet dar nebus.
„Neturiu prievolės atsakyti, nenoriu veltis į politines batalijas, trukdytų darbui“, – kalba premjeras.
Jei S. Skvernelis kandidatuotų, pakeistų istoriją – tokio atvejo dar nebuvo – todėl kaip reikėtų elgtis, nėra plačiai žinoma.
Teoriškai premjeras apsispręsti turi dar 4 mėnesius. Paskutinė diena, kai gali pateikti dokumentus rinkimams – kovo 8-oji. Nuo tada iki rinkimų bus likusios 65 dienos. Ekspertai sako, kad eiti pareigų per rinkimų kampaniją jis negalėtų – būtų neetiška, bet draudimo Konstitucijoje nėra. Vis dėlto 65 dienų terminą jo pavaduoti nelabai kas galėtų. S. Skverneliui koją kištų Konstitucija.
Joje numatyta, kad premjerui negalint eiti pareigų, prezidentas paveda jį pavaduoti ministrui ne ilgiau nei 60 dienų. Norėdamas išlaikyti postą, jis turėtų sukti galvą dėl 5 dienų arba trauktis.
S. Skvernelio rankose – ne tik jo, bet ir viso ministrų kabineto likimas. Traukiantis premjerui, traukiasi visi ministrai – griūva vyriausybė.
Jei S. Skvernelis dalyvautų rinkimuose, trauktis tektų dar anksčiau. Mat apsisprendus kandidatuoti paskutinę dieną, premjeras teturėtų 20 dienų surinkti 20 tūkst. parašų, kad taptų kandidatu. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė sako, kad mažai kas taip rizikuoja.
„Mes matome, paprastai pirmosiomis dienomis skubama, nes parašų skaičius nemažas, tai reikalauja daug laiko. 20 tūkst. parašų, kad ir koks gerai žinomas pretendentas būtų, tam reikia laiko, pastangų, žmogiškųjų resursų skirti“, – pasakojo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Pasitraukti dar iki rinkimų premjerui, o kartu ir visam ministrų kabinetui, gali prireikti ir dėl kitos nuostatos. Naujai išrinktas, prisiekęs prezidentas turi teikti Seimui ministro pirmininko kandidatūrą. Vadinasi, pasak Konstitucijos ekspertų, premjeras turi atsistatydinti tada, kad liktų laiko suderinti naujo premjero kandidatūrą, suformuoti naują ministrų kabinetą. Tarp rinkimų ir priesaikos – maždaug 2 mėnesiai. Pavyzdžiui, šiai vyriausybei suformuoti po Seimo rinkimų poros mėnesių vos užteko.
„Tas laikas gali būti įvairus, gali pakakti mėnesio, gali daugiau laiko turėti, nuo to priklauso, koks bus sutarimas, kokia prezidento pozicija. Prezidentas gali turėti didelę įtaką naujos vyriausybės sudarymui“, – svarstė Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius.
Politologams S. Skvernelio elgesį iššifruoti nelengva. Vieną dieną elgiasi tik kaip premjeras, kitą jau rodo, kad prezidento poste jaustųsi neblogai.
„Arba tai yra bandymas mėtyti pėdas – galima nukelti klausimą toliau – arba „valstiečiai“ neturi galutinio savo sprendimo, kas bus jų kandidatas. Akivaizdu, kad kandidatų gausos čia tikrai nėra“, – kalbėjo politologė Rima Urbonaitė.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 d. Rinkimų kampanija startuos pirmadienį – pradedami registruoti savarankiški kandidatai.