Lietuvos bankas, kartą jau nurodęs draudimo bendrovėms aiškiau žmonėms atskleisti informaciją apie taikomus mokesčius, dabar sako nematantis problemos. Esą tiesiog reikia, kad patys gyventojai atidžiau skaitytų, ką pasirašo.
Privačių pensijų fondų dalyvius vienijančios asociacijos vadovo Marijaus Kalesinsko teigimu, neįsigilinus galima nusivilti, nes lūkesčiai bus sau, o realybė – sau. Ir tai galioja visoms kaupimo pakopoms.
Socialiniuose tinkluose nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl III pakopos. Žmonės rašė nutraukiantys, jų manymu, sutartis su III pensijų pakopos fondais, nes pagal jas nieko neuždirbta. Rezultatas – minusinis.
M. Kalesinsko teigimu, tie, kas piktinasi pensijų fondais, iš tikrųjų turėjo investicinio gyvybės draudimo produktą, tik klaidingai pavadintą III pakopos pensija. Investicinis draudimas žmogui gali atsieiti brangiau.
„Tam ir sugalvoti buvo III pakopos pensijų fondų, kad jie labai paprasti, skaidrūs, aiškūs. Gyvybės draudimo sutartys yra sudėtingesnės, mokesčių gali būti daugiau. Tai iš esmės yra kitokia lėšų kaupimo forma. Lėšos kaupiamos įmonės balanse, o ne atskirai nuo valdytojo lėšų, o komisiniai nurašomi kitokiais būdais. Investicijų vertė skaičiuojama taip pat kitokiais būdais ir vartotojui šiek tiek sudėtingiau tai susekti“, – įspėja specialistas.
Vien savarankišką taupymą, arba kitaip III pakopą sudarančios dvi alternatyvos – kaupimas pensijai fonduose ir pagal gyvybės draudimo sutartis – yra legalios, abiem galioja GPM lengvata. Bet, anot žmonių, jos painioja. Juolab, kad sunku susigaudyti kaupimo ir investavimo vingrybėse.
Gyvybės draudimo bendrovės aiškina pačios savavališkai nieko nesusigalvojančios, viskas derinama su rinkos prižiūrėtoju.
„Žmonės tikrai nėra klaidinami. Per gyvybės draudimo sutartis galima kaupti pensijai. Dėl to bendrovės produktų pavadinimuose vartoja žodį „pensijai“. Tai yra neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir pačiai produkto logikai“, – LRT TELEVIZIJAI sako Gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas.
Lietuvos bankas, 2016-aisiais pats kėlęs neišaiškinimo žmonėms problemą, dabar tokios nemato.
„Mano manymu, tai [galimas vartotojų klaidinimas] nėra problema. Viskas priklauso nuo mūsų poreikių. Jeigu mes norim kaupti ir šalia turėti draudimo apsaugą, mokėsime brangiau. Jeigu norime tik tai kaupti, mokėsime pigiau“, – sako LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.
„Anksčiau buvo daugiau bendrovių, kurios siūlė III pakopos pensijų fondus. Šiuo metu yra likęs 1 bankas ir 1 investicinė bendrovė ir 2 didieji bankai, kurie turi dar iš anksčiau III pakopos fondus, bet jų jau nebesiūlo naujiems klientams“, – paaiškina Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas.
Šiuo metu savarankiškai, arba III pakopoje, iš viso kaupia apie 460 tūkst. žmonių – 400 tūkst. turi gyvybės draudimo sutartis ir 59 tūkst. kaupia pensijų fonduose. Bet prognozuojama, kad kitąmet III pakopos dalyvių gali gerokai padidėti. Mat nuo sausio įsigalioja II pakopos reforma, ir žmonėms reikės iš naujo spręsti, kur ir kaip kaupti senatvei.
