Prasidėjus Justo komandiruotėms į užsienį aš vis dažniau pradėjau svarstyti apie šuns įsigijimą, kad nebūtų taip liūdna vienai rymoti prie lango lietingais rudens vakarais.
Tai buvo vienas pavasario vakaras, išlydžiu Justą į oro uostą ir akis užkliūva už „SOS gyvūnų“ skelbimo, kad rasta apie 3 savaičių amžiaus vada ir jiems skubiai reikia laikinos globos. Netrukus aš jau rinkau telefono numerį siūlydama savo namų prieglobstį. Planavau pasiimti tik vieną, bet mane patikino, kad dviese jiems bus ramiau. Po kelių valandų aš laikiau rankose du sušlapusius „kleckiukus“ ir tik tuomet pagalvojau: „tai ką aš čia dabar padariau?“.
Tačiau jie buvo tokie mieli, kad netrukau juos pamilti ir po darbo nieko kito nenorėjau, tik bėgti pas juos kuo greičiau. Tuo metu aš naiviai maniau, kad šuniukus tikrai imu tik laikinai globai. Tačiau, kai teko atiduoti Porto brolį, verkė širdis, nesitikėjau, kad taip prisirišiu prie šių mažylių. Žinojau, kad antrojo atiduoti nesugebėsiu ir sulaukusi Justo iš kelionės pasiūliau paauginti dar savaitę ir pažiūrėti ar „sueina“ jų biolaukai.
Dabar matau, kad tuomet Justui praktiškai nepalikau pasirinkimo galimybės. Tačiau ilgai netrukus aš jau mačiau, kad ir jis pamilo tuo metu dar visai mažytį Portą. Tiesa, mums pasisekė, kad Portas nebuvo bailus šunelis, jis labai mėgsta dėmesį ir žmonių šilumą. Vis dėlto savo charakterį jis turėjo ir turi iki šiol, tad kartais tenka jį pasisodinti ir rimtai pasikalbėti. Dabar Portui jau vieneri ir savo gyvenimo be šio berniūkščio negalime įsivaizduoti.
Smagus atsitiktinumas. Kartą mieste vedžiodami Portą sutikome panelę, kuri su drauge vedžiojo Porto „kopiją“. Išsiaiškinome, kad ji taip pat buvo laikina globėja ir abi auginome tos pačios vados šuniukus. Ji palaikė kontaktą su panelėmis, kurios pasiemė auginti kitus Porto brolius ir seses, ir palaipsniui ta pažintis išaugo į grupės įkūrimą ir organizuojamus „šeimos“ susitikimus.
Justas iki šiol juokauja, kad ateis ir jo eilė pasiimti kačiuką „laikinai globai“.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje.
Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.