Vyraujant dabartiniam politiniam klimatui, Vakarų jau nebevilioja jų turtai bei jų taikomi būdai taip, kaip anksčiau.
D. Rybolovlevas amerikiečiams žinomas kaip vyras, sumokėjęs Donaldui Trumpui 95 mln. JAV dolerių už valdą Palm Biče, Floridos valstijoje 2008 metais, - maždaug dvigubai didesnę sumą nei 2004 metais už ją paklojo ankstesnis pirkėjas. D. Trumpo priešininkams šis sandoris pasirodė įtartinas, jie jį vadina tam tikra „Rusijos parama už Trumpą“. Tačiau D. Rybolovlevas yra žinomas kaip didelis švaistūnas; to įrodymas – jo ilgalaikė nesantaika su Yves'u Bouvier, prekiautoju meno kūriniais, kurį jis kaltina apgaule iš jo išviliojus iki milijardo JAV dolerių.
Rusų milijardierius tvirtina, kad šveicaras smarkiai išpūtė mokesčius už meno kūrinius. (Vienas iš kūrinių, beje, yra Leonardo Da Vinci Jėzų Kristų vaizduojantis paveikslas „Salvator Mundi“ („Pasaulio Išganytojas“), šiuo metu brangiausias paveikslas pasaulyje, nepaisant daug ginčų sukėlusios jo kilmės. Pernai šis L. da Vinci šedevras Niujorko aukcione buvo parduotas už 450,3 mln. JAV dolerių (380,3 mln. eurų) ir tapo brangiausiu pasaulyje kada nors aukcione parduotu meno kūriniu). D. Rybolovlevas teisėsi Šveicarijoje dėl to, kad esą Y.Bouvier rusą suklaidino nurodydamas parduodamų paveikslų kainą. Nuostolius D.Rybolovlevas įvertino milijardu JAV dolerių. Y. Bouvier kaltinimus neigia.
D. Rybolovlevo sulaikymas susijęs su Bouvier įvykių epopėja. 2017 m. rugsėjį Monako teisingumo ministras Philippe‘ as Narmino‘as atsistatydino iškart po to, kai Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ paskelbė apie tyrimą, kurį pavadino „monakogeitu“. Tyrimas buvo paremtas žinutėmis, kuriomis apsikeitė D. Rybolovlevas, jo advokatas ir vietos pareigūnai, įskaitant ir Ph. Narmino‘ą. Šios žinutės liudijo intensyvų bendradarbiavimą tarp pareigūnų ir D. Rybolovlevo Y. Bouvier byloje; „Le Monde“ manymu, čia galima numanyti „prekybą poveikiu“. Dabar Monako teisėjas tiria, ar rusas mėginęs daryti įtakos teisėsaugos institucijų pareigūnams. D. Rybolovlevas ne tik buvo sulaikytas, buvo apieškota ir jo vila. Jo advokatai planuoja apskųsti jo sulaikymą; jie taip pat abejoja įrodymų, panaudotų prieš D. Rybolvlevą, teisėtumu.
Tuo pat metu D. Rybolovlevui gresia dar vienas galimas skandalas, šį kartą susijęs su Monako kunigaikštystėje įsikūrusiu futbolo klubu „AS Monaco“, kurį jis įsigijo 2011-aisiais, pažadėjęs per artimiausius ketverius metus investuoti bent 100 mln. eurų (115 mln. JAV dolerių) į silpstančią komandą. Tačiau lapkričio 5 d. Prancūzijos tinklapis „Mediapart“ paskelbė, esą D. Rybolovlevas tuo neapsiribojo, 2014 metais sumąstęs fiktyvų rinkodaros paslaugų sandorį, kuris leido jam į klubą įlieti 140 mln. eurų per metus, taip pažeidžiant Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) „finansiškai sąžiningo žaidimo“ politiką.
Tokia politika siekiama neleisti klubams virsti turtuolių žaisliuku. „Mediapart“ taip pat tvirtino, esą „AS Monaco“ stengėsi paveikti UEFA pareigūnus ankstesnio tyrimo metu, kai futbolo organizacija paskyrė tik nedidelę baudą klubui 2015 metais, nustačiusi pernelyg didelį jo finansinį deficitą.
Reaguodamas į tokius pareiškimus, „AS Monaco“ paskelbė pareiškimą, kuriame „tvirtai neigia“ mėginęs apeiti „finansiškai sąžiningą žaidimą“, ir nurodė, esą nebuvę jokios rinkodaros paslaugų sutarties. Klubas „buvo priverstas pasirinkti alternatyvią strategiją, paremtą
žaidėjų pardavimu“, teigiama pareiškime. Bet kuriuo atveju D. Rybolovlevas pastaruoju metu turėjo mažai paskatų toliau pumpuoti lėšas į klubą. Jo skandalai supykdė Monako monarchą kunigaikštį Albertą, kurio nuomone, mestas šešėlis kunigaikštystės institucijoms. Nebebuvo jokios prasmės toliau remti „AS Monaco“, siekiant sukurti geranoriškumo atmosferą.
Visus šiuos nemalonumus, tiek teisines bėdas, tiek gero vardo praradimą, D. Rybolovlevas vargu ar buvo numatęs, kai pardavė savo Rusijoje veikusias trąšų gamintojas iš viso už 7,5 mlrd. JAV dolerių 2010 ir 2011 metais, taip pasitraukdamas su visam iš Rusijos. „Bloomberg Billionaires“ vertinimu, jo grynoji turto vertė siekia 10,5 mlrd. JAV dolerių, o šis didžiulis turtas, manoma, laikomas Vakaruose, įskaitant 2,7 mlrd. dolerių vertės meno kūrinius ir nekilnojamąjį turtą.
Dauguma turtingų rusų, dažniausiai ir klaidingai vadinami „oligarchais“, iš tiesų yra prezidento Vladimiro Putino įkaitai, raginami investuoti dideles sumas į jo globojamus projektus ir remti jo vykdomą politiką, idant neprarastų savo aktyvų Rusijoje. D. Rybolovlevo pasitraukimas, kiek žinoma, yra „švariausias“. Kiti milijardieriai, nusprendę gyventi ir investuoti Vakaruose, tokie kaip Michailas Fridmanas ir Romanas Abramovičius, vis dar turi stiprių ryšių su gimtąja šalimi.
„Bloomberg Billionaires“ duomenimis, turtas Rusijoje sudaro maždaug ketvirtadalį M. Fridmano turto, ir daugiau nei trečdalį – R. Abramovičiaus. Planas atsikratyti Rusijos šleifo gali pasirodyti itin patrauklus šioje JAV sankcijų ir JAV reguliuotojų akylo stebėjimo eroje.
Tačiau turtingi rusai veikia kitaip – jie nemėgsta būti nepastebimi, jie mėgsta jėgos žaidimus. Dauguma jų būtent taip susikrauna savo turtus, dažnai santykinio neteisėtumo aplinkoje. Dėmesys, kurį „oligarchas“ pritraukia netgi tokioje įprastai ramioje, negriežtoje jurisdikcijoje kaip Monakas, neapsaugo jo nuo kiekvieno priešiško dvelktelėjimo, o, neturint bazės Rusijoje, nėra paprasta bėgti namo, kur milijardierius, tvirtai įsikibęs V. Putino linijos, gali išvengti tiriamo žvilgsnio.
Rusijos pareigūnai supranta, kiek yra svarbus D. Rybolovlevo pavyzdys V. Putino ilgalaikėms ir dažnai nesėkmingoms pastangoms susigrąžinti Rusijos kapitalą iš Vakarų. Antradienį vakare Rusijos ambasada Prancūzijoje paskelbė pareiškimą, kuriame iš Monako valdžios institucijų reikalaujama informacijos apie D. Ryboloblevo sulaikymą, nors kartu teigiama, kad pats milijardierius nebuvo susisiekęs su Rusijos diplomatais. Tokiu pranešimu siekta parodyti, kad Rusija pasirengusi ginti į bėdą patekusius savo piliečius, kad ir kur tie nusprendė laikyti savo pinigus, - bet ne kažin kiek ji galinti padėti, nebent jie patys aktyviai siektų pagalbos. Kaip kad V. Putinas yra daug kartų pabrėžęs: rusai saugesni namie.
D. Rybolovlevo išbandymai Vakaruose, ko gero, dar nesibaigė. Kiti turtingi rusai, stebėdami šiuos rusų milijardieriaus išbandymus, greičiausiai išmoks pamoką, bet ne tą, jog saugiau laikyti savo turtą, tvirtai susietą su Rusija; jie greičiausiai supras, kad kai esi toks ryškus, įtakingas ir pasiryžęs sunaikinti savo priešus, – toks kaip D. Rybolovlevas, – tokios charakteristikos gali neigiamai paveikti tavo galimybes mėgautis turimais pinigais Vakaruose. Pinigai, nebe taip pageidaujami kaip prieš penkiolika metų ar net prieš penkerius metus, gali prišaukti bėdą.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ straipsnių autorius, nagrinėjantis įvairias Europos politikos bei verslo temas. Jis buvo Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ vyriausiasis redaktorius, be to, įsteigė nuomonių svetainę „Slon.ru“.
