Vieta ir laikas
Tikrai nebūtina trenkis į Nemuno žemupį, norint susigrumti su „gėlavandene menke“. Vėgėlės gyvena daugumoje Lietuvos upių ir upelių bei dalyje ežerų. Tiesa, šiuo metu dėl švento reikalo – lašišų, šlakių ir upėtakių neršto – dauguma upių ir upelių yra „uždaryti“ meškeriotojams. Tačiau nereikia nusiminti. Tvenkiniai ir ežerai gali pasiūlyti ne ką blogesnę vėgėlių žūklę. Gal „marmurinės gražuolės“ nebus tokios didelės, kaip visų Lietuvos žvejų Mekoje – Nemuno žemupyje – tačiau pagauti kelias vėgėles ir pasidžiaugti naktine romantika tikrai bus galima.
Tvenkiniuose vėgėlių reikėtų ieškoti netoli buvusio upelio vagos, ežeruose – šalia gilesnių ežero vietų, povandeninių šlaitų. Reikia pabrėžti, kad žvejojant naktį, marmurinę gražuolę galime sugauti ir visai netoli kranto. Todėl išsiruošus meškerioti vėgėlių, visada pravartu pasiimti dvi dugnines meškeres: vieną, skirtą užmesti giliau, kitą – sekliau.
Kalbant apie paros metą, vėgėles geriausia gaudyti sutemus. Tai gali būti laikas nuo sutemų iki vidurnakčio ar kelios valandos po jo. Ištvermingesni meškeriotojai gali pasėdėti iki ryto ir galbūt sulaukti dar keleto kibimų.
Įrankiai ir masalai
Vėgėlių žūklei derėtų parinkti tvirtesnes dugnines meškeres. Žinoma, jei nesiruošiate gaudyti Nemune, jums tikrai pakaks vidutinės ar sunkios klasės Feeder tipo meškerių. Pagrindinis valas gali būti 0.25 mm skersmens ar šiek tiek storesnis. Pavadėliai – kiek plonesni. Kaip minėjau pirmiau, ežerų ir tvenkinių vėgėlės nebūna pačios didžiausios, todėl tokių įrankių jums tikrai turi pakakti.
Dugninės sistemėlės taip pat pačios paprasčiausios: svarelis yra gale surištos sistemos arba tarp dviejų pavadėlių. Kabliukus derėtų rinktis ilgesniu koteliu, su užkarpėlėmis. Ant tokio kabliuko puikiai laikosi gyvūninės kilmės masalas ir jį daug lengviau ištraukti iš godžios vėgėlės nasrų.
Masalai – patys elementariausi: naktiniai sliekai ir įvairios žuvies gabaliukai. Galima ant kabliuko kabinti ir mažas gyvas varlytes ar žuvytes, bet tokių sadizmu kvepiančių veiksmų tikrai nerekomenduoju.
Na, ir žinoma žvejodami prietemose jūs tikrai neapsieisite be kelių prožektorių, termoso su arbata bei patogios žvejybinės kėdutės. Pasirinkti ar nusipirkti porą glėbių malkų taip pat labai praverstų. Lapkričio naktys retai kada būna šiltos, todėl pasišildyti rankas prie liepsnojančio laužo būna tikrai malonu. O ir pati žvejyba būna romantiškesnė... lauže spragsi malkos, maži šviesos taškeliai kyla į viršų, o jų apšviestame skliaute sulinksi dugninės meškerės viršūnėlė...
