„Seksas ar maistas?“, „Ar dydis yra svarbu?“, „Grubiai ar švelniai?“ – tai tik keli nepatogūs klausimai, kuriuos Oskaras uždavinėja gatvėje sutiktiems praeiviams. Tiesa, didžiausią auditorijos dėmesį, kaip DELFI pasakojo vaizdo įrašų kūrėjas, jis pasiekė patalpinęs klipą, kuriame jis ne tik šnekučiavosi su naktinių klubų ar barų lankytojais, bet ir aistringai bučiavosi su mergina. Dėka šio vaizdelio Oskaro sekėjų gretos ėmė augti kaip ant mielių.
Oskaro videokanalą „Youtube“ tinkle prenumeruoja 23 tūkst. internautų. „Instagram“ tinkle vaikino veiklą seka beveik 46 tūkst. sekėjų, o „Facebook“ – 40 tūkst. Tiesa, lovos reikalų temas su humoru gvildenantis vaikinas, kurį lietuviai retkarčiais drįsta pavadinti net pačiu Danu Bilzerianu, puikiai atpažįstamas ne tik socialinėje erdvėje – Oskarą vardu šaukia ar ranka moja net ir praeiviai gatvėje.
Vos įžengęs į DELFI redakciją videokūrėjas spinduliavo pasitikėjimu savimi ir gera nuotaika. Pro akis sunkiai galėjo praslysti ir ant jo džemperio besipuikavęs užrašas „Tik grubiai“ – šį drabužį su intriguojančia žinute sukūrė pats Oskaras. Šelmiška vaikino pusė atsiskleidė ir interviu metu, mat net ir mums kalbant nebuvo apsieita be juokelių, susijusių su seksu.
Nors daliai žmonių Oskaras gali pasirodyti pernelyg tiesmukas ar net įžūlus, pašnekovas tikina, kad jam niekada neteko įsivelti į konfliktinę situaciją ar maldauti praeivių sudalyvauti jo siūlomoje avantiūroje. Interviu metu modelis keletą kartų pakartojo, kad gyvenime jam svarbiausia ne pinigai, o veikla, teikianti šypseną ne tik jam, bet ir aplinkiniams.
– Oskarai, tavo kelias žinomumo link pirmiausiai prasidėjo dėka modelio karjeros. Papasakok, kaip paprastas vaikinas iš Skuodo tapo žinomas mados pasaulyje?
– Mano pirmasis žingsnis į šį verslą buvo labai netikėtas. Kartu su klase iš Skuodo važiavome į mokslų mugę Vilniuje, parodų rūmuose. Tuomet man buvo 15-16 metų. Važiavau su vyresniais draugais, mane domino studijos, susijusios su vokiečių kalba, nes neblogai ją mokėjau ir moku iki šiol. Vaikštant po parodą, mane netikėtai sustabdė viena moteris ir įteikė savo vizitinę kortelę. Pasirodo, ji buvo vienos modelių agentūros agentė. Ji teigė, kad turiu gerus duomenis, jog mano veido bruožai labai tinkami. Išmatavo net mano ūgį. Sutarėme, kad sukontaktuosime, tačiau mano pirmoji mintis buvo „ne“. Tą akimirką buvau sumišęs, man visa tai atrodė tarsi kosmosas. Esu iš Skuodo, kur populiacija – vos 7 500 gyventojų. Mano tėvai – labai paprasti. Jiems modelio darbas taip pat kėlė daug klausimų, tad į viską žiūrėjo įtariai.
Nuo to susitikimo praėjus dviems savaitėms paskambino ta pati agentė, kuri pakalbėjo ir su manimi, ir su mano mama. Tėvai buvo labai atsargūs šia tema. Nepaisant to, išėjo taip, kad atvažiavome į Vilnių, kur buvo padarytos kelios mano fotosesijos. Ir viskas. Nuo to laiko taip ir užsikabinome. Pradėjau fotografuotis ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, o netrukus ir užsienyje – Milane, Paryžiuje ir visur kitur. Visą laiką keliavau, o kol keliavau spėjau ir mokytis. Esu pabaigęs finansų magistrą.
– Kiek metų dirbai profesionaliu modeliu?
– 10 metų. Tai buvo labai didelė mano gyvenimo dalis. Kartais ir dabar dirbu modeliu, tačiau jau retai. Pastebėjau, kad man buvo sunkus tas perėjimo laikotarpis. Dabar man yra 27-eri, profesionalaus modelio karjerą baigiau 26-erių. Tas persikonvertavimas į vaizdo įrašų kūrimą yra labai smagus ir geras, tačiau tai buvo sunku. Dešimtmetį dariau vieną dalyką ir netikėtai ėmiausi kitos veiklos. Tai buvo sunku psichologiškai.
– Kodėl modelio karjeros tau nebepakako? O gal visada tyliai savyje žinojai, kad nori imtis kažko kito, bet kurį laiką nedrįsai?
– Buvo tik laiko klausimas, kada aš to imsiuosi. Kurti vaizdo turinį norėjau netgi būdamas 20-ies, tačiau sau nemeluodamas pasakysiu – nebūčiau to gerai padaręs. Nebuvau toks, koks esu dabar. Nepaisant to, tas planas mano galvoje jau buvo seniai.
Kartą buvau pasiryžęs kurti, jau ieškojau operatoriaus sau į pagalbą, tačiau pakliuvau į avariją. Po jos laukė labai ilga ir skausminga reabilitacija. Po to susiradau merginą. Būdamas su antra puse aš nenorėjau to imtis, nenorėjau ir dabar nenorėčiau, kad žmogui, esančiam šalia manęs, būtų nemalonu. Tik išsiskyręs su paskutine mergina aš pradėjau kurti. Praėjo 2-3 mėnesiai po skyrybų ir supratau, kad arba dabar, arba niekada.
– Užsiminei apie autoįvykį, kas nutiko?
– Labai neišsiplėsiu šia tema, todėl pasakysiu trumpai. Įvyko avarija, kuri buvo sunki tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ilgą laiką po jos jaučiau efektą, buvau depresijoje. Nesijaučiau savimi, daug ko bijojau. Visa tai užtruko šiek tiek daugiau nei metus. Tiesa, padarinius gydausi iki šiol. Patyriau daugybinius kūno lūžius, buvau stipriai sužeistas ir buvo sunku atsitiesti. Tačiau dabartinė mano kūryba man labai padeda stotis ant kojų ir judėti pirmyn.
– Daug kas galėtų pagalvoti, kad esi vėjavaikis, nesubrendęs, ar esi turėjęs rimtus santykius?
– Man antra pusė yra labai svarbu. Su paskutine savo mergina kartu buvome 2-ejus metus. Greitai pradėjome kartu gyventi. Apie šį žmogų galiu kalbėti tik pačiais gražiausiais žodžiais – ji tikrai nuostabus žmogus. Tačiau buvo tam tikri dalykai, kurie nesulipo ir mes labai draugiškai išsiskyrėme. Iki šiol esame draugai. Tiek aš, tiek ji supratome, kokioje situacijoje atsidūrėme, todėl nebuvo jokių pykčių.
– Ar šie ilgiau trukę santykiai buvo išimtis?
– Esu turėjęs dvi rimtas draugystes.
– O dabar, kaip suprantu, merginos neieškai?
– Ne. Šiuo metu nei ieškau, nei turiu. Tai sunkiai suderinama su mano darbu.
– Manai, kad antra pusė tau dabar trukdytų?
– Taip. Manau, kad trukdytų. Žinau, kad iš pradžių viskas būtų gerai, nes merginoms iš tikrųjų labai patinka, ką darau, tačiau netrukus ateitų priekaištų laikotarpis. Tada girdi skundus, kad laiko praleidžiu daugiau su kitomis, jog žiūriu, liečiu kitas merginas ir vyksta flirtas. Merginos to tikrai negali pakęsti, todėl galiausiai viskas atsiremia į tai, kad ji nori, jog to nebedaryčiau. O aš tai turiu daryti, nes tai mano projektas. Negaliu to mesti. Dar niekada taip gerai nesijaučiau. Nuo tokios minties mane apimtų stresas.
Šia tema kalbėjau ir su vienu vyriškiu Vokietijoje, kuris yra pornografinių filmų žvaigždė. Aš jo klausiau, ar jis turi draugę. Jis buvo toje pačioje situacijoje, kaip ir aš – iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau netrukus jis sulaukė priekaištų, kad laiką leidžia su kitomis merginomis. Tai išties sukelia stresą. O stresas vyrams tikrai nėra gerai, po jo būna problemų su libido, kaip pasakojo šis vokietis. Aš puikiai suprantu, ką jis turėjo galvoje.
– Ar taip kalbi iš savo patirties?
– Taip. Buvo viena mergina, su kuria buvome po truputį pradėję santykius, tačiau pasirodė mano penktasis vaizdo įrašas. O jis buvo... toks, kukliai tariant, stiprus. Peržengiau ribas su tuo bučiniu. Nors dėl šios situacijos manyje vyrauja dviprasmiški jausmai. Vienu atveju, manau, kad pavariau šiek tiek per daug. Gal net šiek tiek atsiprašau. Kita vertus, savo karjeroje turi padaryti kažką tokio, kas taptų lūžio tašku. O šis vaizdo įrašas ir buvo mano kūrybos lūžio taškas. Labai daug žmonių į mane atkreipė dėmesį. „Facebook“ tinkle šis vaizdo įrašas peržiūrėtas 2 mln. minučių. O „Youtube“ leidžia pamatyti, kurias vietas žmonės žiūrėjo dažniausiai – vieta, kurioje bučiavausi, žiūrimumo kreivėje buvo aukščiausiai.
– Sakei, kad stengiesi visada išlikti profesionalus ir su vaizdo įrašų herojėmis nekuri jokių santykių, tačiau jei atsirastų labai atkakli ir labai išvaizdi mergina?
– Na, žmonės jau žino, kad viename įraše pasibučiavau su viena mergina, tad griežtą „ne“ sakyti būtų sunku. Nepaisant to, tai tikrai nėra mano tikslas.
– Kaip kilo mintis, kad reikia kurti būtent tokio tipo vaizdo įrašus? Juk tai gana aštru, nepatogu...
– Mano nuomone, Lietuvoje dabar yra liūdna situacija dėl televizijos – ten nėra ką žiūrėti. O internete tikrai galima rasti įdomaus ir lietuviško turinio. Lietuviai kol kas dar yra šiek tiek susikaustę, šalti žmonės. Mano sprendimas kurti šiomis temomis buvo greitas, nes apie tai jau galvojau seniai. Tai, kad noriu kurti būtent taip, žinojau dar prieš 6-7 metus. Žavėjausi žiūrėdamas interviu su pornografinių filmų žvaigždėmis ir maniau, kad galiu padaryti dar geriau.
– Ar tave žavėjo būtent tas erotikos pasaulis, ar mintis, kad Lietuvoje kol kas šiomis temomis vaizdo įrašų „Youtube“ tinkle apskritai nebuvo kuriama?
– Žavėjo, kad tai yra nepaliesta vieta. Seksas – pagrindinė humoro forma. Aplink ką sukasi mūsų gyvenimas? Aplink moterų ir vyrų santykius. Tai labai įdomu, juokinga, kasdieniška ir iš viso to galima sukurti labai daug. Mes juk gimstame iš to. Gaila, kad dalis lietuvių mano vaizdo įrašus priima kaip už gryną pinigą, kaip faktą ar tiesą. Mes ten tiesiog šmaikštaujame, juokaujame ir laisvai kalbame. Aš išnešiau baro, užstalės kalbas į viešumą ir tai žmonėms patinka.
– „Youtube“ tinkle galima rasti nemažai suvaidintų situacijų, juokelių – ar gali garantuoti, kad viskas, ką jums su operatoriumi tenka nufilmuoti yra tikra ir nesuvaidinta?
– 100% tikra. Viskas nuo pirmos iki paskutinės minutės. Nėra jokių apgaulių. Galiu ranką ant širdies pridėti.
– Ar tenka įkalbinėti praeivius nusifilmuoti, duoti interviu tavo vaizdo įrašui? Gal bent kūrybos pradžioje su tuo teko susidurti?
– Pačioje pradžioje aš buvau gana kuklus, buvo sunku prieiti prie nepažįstamų žmonių. Tačiau tai truko iki antro vaizdo įrašo. Po jo prasidėjo sprogimas ir žmonės patys pas mane noriai ateidavo. Filmuojant 5 ar 6 vaizdo įrašą, manęs draugai laukė bent 40 minučių, nes gatvėje vyko didelė žmonių rotacija. Dabar žmonės patys prieina prie manęs. Su tuo neturiu jokių problemų. Matau, kad jie nori būti mano vaizdo įraše, noriai kalba, dalijasi savo patirtimi, o man tai yra labai smagu ir sveikintina.
– Ar žmonės, norintys patekti į tavo kuriamą šou siekia trumpalaikės šlovės, dėmesio?
– Žinoma! Faktas! Tačiau aš irgi nepėsčias, užduodu tam tikrus klausimus, bandau juos pričiupti. Mano darbas yra gaudyti pašnekovo žodžius. Nesu tas, kuris pašieptų, tačiau esu žaismingas. Tiesą sakant, nedaug žmonių ištveria mano interviu.
– Koks nepatogiausias klausimas, kurį tau teko užduoti praeiviui?
– O, Dieve. Žinok, tikrai yra. Patį nepatogiausią klausimą užduodamas gėdos nepajaučiau, tačiau redaguojant vaizdo įrašą, raudonavau. Mąsčiau, kaip aš to galėjau paklausti? Žiūrime su operatoriumi ir buvo minutės tarpas, kur uždavinėjau tą patį klausimą. Sėdėjau visas raudonas, o operatorius tiesiog juokėsi. Tikrai išraudau, bet aš juk irgi žmogus.
– Ar esi kritiškas sau, vertindamas vaizdo įrašus?
– Su kiekvienu vaizdo įrašu pastebiu tobulėjimą – tiek vizualiai, tiek garso prasme. Kartu su operatoriumi daug dirbame, kad visi mūsų vaizdo įrašai būtų kuo profesionalesni. Įgaunu patirties, laikui bėgant tampu laisvesnis, daugiau improvizuoju. Gal kažkur ir nuėjau per giliai, mąsčiau gal reikėtų paliesti švelnesnes temas, tačiau ne. Reikia varyti toliau. Kas, jei ne aš, išlaisvins Lietuvą?
– Ar tau reikia dėmesio?
– Aš tai darau tikrai ne dėl dėmesio. Paprasčiausiai man Lietuvoje šiek tiek liūdna, todėl stengiuosi linksminti save ir kitus. Man džiugu, kad yra žmonių, kurie iš manęs laukia naujienų. Tačiau pastebėjau, kad mūsų šalyje egzistuoja ir labai didelė dūchinimo kultūra. Pasigauna vieną žmogų ir spardo jį iki negalėjimo. Paskui tas žmogus atsitiesia, o jie vėl jį trypia.
Tą pastebiu ir žiūrėdamas atsiliepimus po savo vaizdo įrašais. Tai liečia ne mane, o mano interviu herojus. Būna, kad žmogus kažką lepteli apie santykius ar seksą, o visi kiti jau laukia pasiruošę jį teisti. Tai yra labai neskanu. Daug kartų savo žiūrovams esu sakęs, kad taip daryti negalima. Kiekvieną pakalbintą žmogų tikrai myliu. Net ir mieste susitikus aš visada atpažinsiu, pasisveikinsiu ir pakalbėsiu. Nesuprantu, kodėl žmonės taip stipriai užsipuolami dėl kelių žodžių. Dar labiau nesuprantu, kaip žmonėms gali patikti mano vaizdo įrašai, bet tuo pačiu jie pašiepia žmones, kurie juose nusifilmavo. Niekada nepritarsiu patyčioms. Yra paprastas dalykas: nepatinka – apeik įrašą. Visa tai darau tik tam, kad žmonės gerai praleistų laiką. Man dėmesio nereikia. Noriu duoti kažką gero žmonėms.
– O pačiam ar teko nukentėti nuo negatyvių komentarų?
– Neigiamų komentarų būna, bet juos dažniausiai rašo emigrantas iš Londės, kuris dirba fabrike. Įprastai negatyvo nesulaukiu. Gatvėje žmonės išvis labai draugiški. Vos išeinu į miestą – praeiviai nori pasisveikinti, nusifotografuoti. Niekada gyvai nesulaukiu blogų komentarų. Socialinėje erdvėje tokių žinučių sulaukiu keletą kartų per mėnesį, tačiau niekada negaunu grasinimų. Vadinasi, žmonės mane priima tokį, koks esu. O man tai yra labai svarbu.
– Ko gero, daugelis dėl šios veiklos tave pavadintų drąsiu žmogumi...
– Aš turiu kitokį drąsos suvokimą. Ką aš darau nėra drąsu. Drąsu yra šokti į liepsnojantį pastatą, siekiant kažką išgelbėti. Drąsu yra ginti savo tėvynę su ginklu rankoje. Tai, ką aš darau yra normalu. Man tai yra priimtina. Taip, neslėpsiu, iš pradžių buvo kažkiek nedrąsu, tačiau dabar esu visiškai savo rogėse. Tai tėra bendravimas.
– Jokia paslaptis, kad iš kūrybos „Youtube“ tinkle Lietuvoje neišgyvensi, kuo dar užsiimi gyvenime?
– Turiu du verslus ir nenoriu atskleisti, ką aš darau, tačiau tai yra pagrindinis mano pajamų šaltinis. Nenoriu daug pasakoti, nes žmonės po to gali ateiti į mano darbą, susirasti mane, o tai būtų šiek tiek nepatogu. Aš to dėmesio ir taip nemažai gaunu, tad tikrai papildomai jo nenoriu. Esu darbštus vaikinas, kuriam darbas, projektai yra svarbiausia. Stengiuosi visur suspėti.
– Koks Oskaras yra „už kadro“ – realiame gyvenime?
– Įsijungus kamerai jaučiu įsipareigojimą prieš savo žiūrovus, todėl kartais pas mane įsijungia papildoma motyvacija veikti. Realybėje esu šiek tiek kitoks. Tikrai prie Kūčių stalo iš niekur nieko nepradedu kalbėti apie seksą. Esu paprastas, kaip ir visi kiti.
– Kaip tėvai, giminės sužinojo apie tavo veiklą? Ar jie suprato tavo užmojus?
– Tai, kad pradedu šį projektą nesakiau niekam, nes nežinojau, ar jis pavyks. Padariau pirmuosius vaizdo įrašus niekam nieko nesakęs ir mano šeima, giminė patys juos atrado, pamatė. Buvo labai nustebinti mano elgesiu, kaip aš taip drąsiai kalbu, tačiau netrukus jie suprato, kad tai tėra pramoga. Jie įvertino, kad visa tai man gali vėliau atnešti naujų galimybių. Nesulaukiu jokios kritikos iš šeimos, jie priėmė mano veiklą. Tiesa, būna, pajuokauja, kad iš didelio rašto, neišeičiau iš krašto.
– Įsivaizduok, kad panašų turinį internete pradeda kurti kitas vaikinas, kuriam pradeda sektis. Kaip į tokį konkurentą reaguotum?
– Pirmam būti yra labai sunku – tai liečia bet kurią sritį, nes visi bus kritiški, nepasitikės, teis. Šiuo metu jaučiu didelę atsakomybę už tai, ką darau. Tikrai laukiu konkurentų, man tai yra labai sveikintina. Tiesa, savo artimiausiam konkurentui aš labai apsunkinu reikalus, nes aš jau daug temų paliečiau. Mano būsimas konkurentas turi būti labai stiprus, kad mane nugalėtų. Aš jau padariau didelį įdirbį. Tikrai noriu, kad toks žmogus atsirastų, bet jam bus labai sunku.
– Ar tau svarbu būti nepriklausomam?
– Tai yra mano pagrindinis tikslas, kodėl aš apskritai visa tai pradėjau. Tikrai nenoriu, kad man kažkas nurodinėtų, ką reikia daryti. Aš puikiai pats jaučiu, ko žmonės nori iš manęs. Mano staigus iššokimas yra geriausias indikatorius, kad man sekasi ir viską darau gerai. Puiki kokybė, geras garsas, aktualios temos, tobulėjantis vedėjas, įdomūs ir atviri žmonės – tai miksas, kurio lietuviams, pasirodo, labai reikia.
– Ko tavo gerbėjai gali tikėtis toliau?
– Mano mintyse sukasi keli skirtingi projektai. Dabar lankausi ir užsienio šalyse – buvau Vokietijoje, pornografijos parodoje. Artimiausiu metu planuojame apsilankyti Londone, Dubline, Ispanijoje, JAV. Sulaukiu daug dėmesio iš televizijų, tačiau tie, kurie skaitys šį straipsnį, pirmiausiai turėtų suprasti, kas aš esu. Negaišinkime vienas kito laiko – jeigu siūlote projektą, tai tik rimtą. Tikrai neprasidėsiu su antraeiliu vaidmeniu. Aš žinau, ką noriu daryti ir tikrai manęs niekas neįspaus į kampą. Niekada nepasiduosiu pinigams. Tai nėra mano siekiamybė. Mano tikslas – kokybiški vaizdo įrašai, gera nuotaika ir daug saulės.
