Paaiškinsiu plačiau apie ką aš čia. Spalio pabaigoje su sūnumi lankėmės „Akropolyje“. Paprastai ten nevažiuojame, nes reikalingi du persėdimai, bet kadangi sūnui „ant nosies“ Rudenėlio šventė, reikia ir šio, ir ano, ėmėme ir kartu nuvažiavom. Namie su savo mama palikau dukrytę, kuri dar tik mokosi vaikščioti ir „Akropolio“ triukšmo neištvertų.
Pasivaikščiojome gal valandą ar dvi, nusipirkome kelis drabužius, sūnui ledų, atrodė graži diena. Kol nepaskambino mama ir nepasakė, kad mažoji ne tik labai verkia be mamos, bet ir staiga pakilo temperatūra. Menki juokai. Aš lengvoje panikoje, nes pati nematau situacijos – gal užteks šiltai apkloti, o gal jau reikia pas daktarą?
Išskubėjome iš „Akropolio“ ir supratau, kad nors gyvenam ne taip ir toli, savo dviejų persėdimų viešojo transporto kelionės aš neištversiu. Ir tada tiesiog griebėme pirmą stovintį taksi – jų ten buvo kokie trys. Pripažinsiu, mano klaida. Reikėjo užsisakyti taksi internetu arba važiuoti autobusais. Bet kokia mama stoviniuoja stotelėje, kai serga jos vaikas?
Na ir prasidėjo. Taksistas taip smirdi tabaku, kad atrodo dabar prisidegęs cigaretę. Vos ne visu garsu groja baisus rusiškas popsas. Na nieko baisaus, svarbu nuveš, galvoju. Kol galiausiai neatvežė... ir nepasakė: „25 eurai“. Už maždaug 5 kilometrus smirdinčiame taksi.
Tada ilgai negalvojau, nes svarbiausia buvo grįžti namo. Bet kai dukra nurimo ir kartu nukrito temperatūra, ėmiau galvoti. 25 eurai už 5 kilometrus?! Gerai, paėmiau stovintį taksi, tebūnie kažkoks antkainis. Bet po 5 eurus už kilometrą? Jei važiuočiau Londono centre vidury nakties, tuomet gal. O čia buvo Vilnius ir kaip ir minėjau – vidurys baltos dienos.
Prabėgo beveik dvi savaitės. Vyras sako, kad pamirščiau, nenumirsime mes dėl tų 25 eurų. Bet man su laiku darosi tik pikčiau – tiek to tie pinigai, bet kas mes per miestas, jei taip nesusitvarkome?
O jeigu mano dukrytei tikrai būtų reikėję skubios pagalbos ir aš neturėčiau tų 25 eurų? Tas pats dėdė ramia sąžine kamantinėtų, kol rasčiau, kaip susimokėti? Įdomu jei kas nors su taksi pats turi vykti į ligoninę, ir už tai taksistams negėda lupikauti? Tai nieko keisto, kad užsieniečius mūsų mieste taksistai mulkina – mulkina ir mus, tik mes jau pripratom.
Noriu paklausti savivaldybės, ką jie apie tai mano? Ar normalu, jog 2018 metais mieste vis dar važinėja taksistai, kuriems miestiečiai yra kaip kiaulės taupyklės? Turime šiuolaikiškas taksi kompanijas, turime viešojo maršruto sekimo programėles, kandidatai į merus svajoja apie tramvajus... bet prekybos centrai ir stotys vis dar apstatyti aprūdijusiais, neaišku kiek legaliais taksi?
Savivaldybe, darykit ką nors ir apsaugokite miestiečius ir svečius nuo lupikautojų. Šįkart pakliuvau aš, bet kitą kartą bus kažkas kitas ir jei niekas nieko nesakys, šitas ratas niekada nesibaigs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!