Dėl to spręs Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kitą antradienį. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas yra sakęs, kad partijos pusmetinė dotacija siekia 500 tūkst. eurų. Tokiu atveju socialdemokratams tektų gyventi iš kitų savo finansavimo šaltinių – 286 tūkst. eurų nario mokesčio, ir daugiau negu 100 tūkst. eurų iš Gyventojų pajamų mokesčio.

Partijai gresia atsakomybė už pažeidimus, padarytus iki suskylant socialdemokratams. G. Paluckas partijos pirmininku išrinktas tik 2017 m. balandį. Prieš tai – 2009-2017 m. partijai vadovavo Algirdas Butkevičius.

Paskui socialdemokratai skilo, ir 2018 m. balandį oficialiai įsteigta Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas.

Finansų schemose yra minimi asmenys – tiek iš dabartinių socdarbiečių, tiek ir iš socialdemokratų partijos.

DELFI pavyko susipažinti su visa 109 puslapių VRK pažyma.

Tyrimas pradėtas pagal anoniminį pranešimą

Tyrimą VRK ekspertai pradėjo po anoniminio pranešimo, kurį jie gavo šių metų vasario 20 dieną. Akivaizdu, kad autoriui turėjo būti pakankamai gerai žinoma situacija partijoje prieš 2016 m. rinkimus, nes jis, kaip rašoma pažymoje, pranešime pateikė informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kad LSDP ir jos iškelti kandidatai politinės kampanijos finansavimo ataskaitose nurodė ne visas politinės kampanijos išlaidas, patirtas iki politinės kampanijos pradžios.

Taip pat pareiškime buvo nurodyta, kad Linui Jonauskui, kuris tuo metu buvo aktyvus jaunasis socialdemokratas, rinkimuose į Seimą kandidatavęs vienmandatėje Molėtų-Širvintų apygardoje, pažeidžiant įstatymo nuostatas, buvo perduotos partijos lėšos. Ir šiuo metu L. Jonauskas priklauso LSDP, yra partijos atsakingasis sekretorius.

Pasak pareiškėjo, pastebėjus, kad LSDP viršijo politinės kampanijos išlaidų limitą, dalį partijos lėšų apmokėjo partijos iškelti kandidatai. Pranešime nurodyti konkretūs viešosios informacijos skleidėjai, sumos ir kandidatai.

Pranešimo autorius daro išvadą, kad LSDP neskaidriai finansavo 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją ir šiurkščiai pažeidė rinkimus reglamentuojančius įstatymus.

VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius pranešimo pagrindu atliko tyrimą.

Siūloma pripažinti partiją šiurkščiai pažeidus įstatymą

VRK ekspertai siūlo pripažinti, kad Lietuvos socialdemokratų partija šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, viršijusi 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitą 22,48 proc., 15,41 proc. limito nedeklaravusi politinės kampanijos išlaidų, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodydama 906 362,55 Eur išlaidų pateikė žinomai klaidingus duomenis.

Ekspertai konstatuoja, kad pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galimai perrašius sutartis su tiekėjais, buvo atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę.

Sveikinti su šventėmis parūpo tik prieš rinkimus

Auksė Kontrimienė

Ekspertams užkliuvo, kaip buvo naudojamos lėšos socialdemokratės, tuo metu premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjos Auksės Kontrimienės politinei kampanijai. Ji dalyvavo rinkimuose į Seimą vienmandatėje Anykščių-Panevėžio rinkimų apygardoje.

Pagal pateiktą ir peržiūrėtą informaciją nustatyta, kad A. Kontrimienės sveikinimams (2 – iki 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžios, 3 – kampanijos metu) Anykščių rajono spaudoje buvo išleista 527,52 Eur.

VRK ekspertai, pagal Anykščių rajono laikraščių redakcijų duomenis, nustatė, kad iki ir po rinkimų su šventėmis A. Kontrimienė šiuose laikraščiuose nesveikino. Patikrinus 2016 m. Seimo rinkimų politinės reklamos stebėsenos duomenis nenustatyta, kad A. Kontrimienė būtų sveikinusi kitų savivaldybių gyventojus.

Todėl jos sveikinimai artėjant rinkimams Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, Šv. Velykų, Motinos dienos, Rugsėjo 1 – osios, Mokytojų dienos proga sietini su kandidatės A. Kontrimienės Seimo rinkimų politine kampanija, tai yra laikytini jos politine reklama, kadangi skelbti rinkimų apygardos, kurioje kelta kandidate, teritorijoje, jų skelbimas prieš tai ir po rinkimų nebuvo įprastas kandidatei, teigiama VRK rašte.

Pripažinus šiuos sveikinimus A. Kontrimienės politine reklama susijusia su Seimo rinkimais, išlaidas už juos (527,52 Eur) pridėjus prie A. Kontrimienės politinės kampanijos išlaidų, 1,06 proc. būtų viršytas A. Kontrimienės politinės kampanijos išlaidų limitas, o nedeklaruotos
išlaidos politinei reklamai ir išlaidos paslėptai politinei reklamai sudarytų 2,78 proc. išlaidų limito.Kadangi limitų viršijimas nebūtų didelis, nesiektų 10 proc, tai pagal įstatymą nebūtų pagrindo pripažinti šiurkščiu įstatymo pažeidimu, teigiama pažymoje.

Pranešime VRK taip pat buvo nurodoma kad A. Kontrimienei buvo skirta 19 322,55 Eur suma LSDP kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės reklamos portale www.delfi.lt išlaidų apmokėjimui.

Patikrinus jos kampanijos finansavimo ataskaitą nustatyta, kad kandidatė už politinę reklamą 14 tūkst. eurų DELFI sumokėjo po to, kai iš partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos į politinės kampanijos sąskaitą gavo 19 322,55 Eur sumą. Vėliau dalį šių lėšų grąžino.

VRK ekspertams užkliuvo, kad sutartyje su DELFI nurodoma, kad sąskaitas faktūras reikia siųsti UAB „PIAR“ elektroninio pašto adresu. Ji pati paaiškino, kad ji yra LSDP narė, o tuo metu partija bendradarbiavo su UAB „PIAR“, todėl nematė tame nieko keisto.

Iš DELFI paaiškinimų VRK matyti, kad pinigai buvo mokami už reklaminius skydelius.

VRK pripažino, kad A. Kontrimienės išlaidos už politinę reklamą portale DELFI laikytinos partijos politinės kampanijos išlaidomis, nes už šią reklamą kandidatė A. Kontrimienė sumokėjo itin didelę sumą – 64,56 proc. visų jos politinės kampanijos išlaidų.

Pasak ekspertų ši suma yra pakankamai didelė vertinant ir LSDP politinės kampanijos išlaidas politinei reklamai tame pačiame portale (delfi.lt): tai sudaro 50,24 proc. LSDP tiesiogiai užsakytos politinės reklamos išlaidų ir 36,12 proc. visos šiame portale LSDP užsakytos politinės reklamos išlaidų.

Bastys neslėpė, kad jo užsakyti reklamą paprašė partija

Mindaugas Bastys

Ekspertams kliuvo ir iš Seimo skandalingai pasitraukusio Mindaugo Basčio, kuris kandidato Zanavykų rinkimų apygardoje, politinė reklama.

Nustatyta, kad kandidatui M. Basčiui į politinės kampanijos sąskaitą 2016 m. spalio 4 d. LSDP iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervedė 1 210 Eur. Ši suma buvo sumokėta už politinę reklamą naujienų svetainei „15 min“ per du kartus, t. y. 2016 m. spalio 7 d. pervesta 740 eurų, o 2016 spalio 10 d. – 470 eurų.

Portalo generalinis direktoriaus pavaduotojas VRK paaiškino, kad M. Bastys užsakė ir iš savo politinės kampanijos sąskaitos apmokėjo už LSDP politinės reklamos skydelį naujienų portale „15 min“.

Telefonu susisiekus su M. Basčiu dėl minėtos politinės reklamos užsakymo, jis teigė, kad LSDP paprašė kandidato užsakyti ir apmokėti už minėtas politines reklamas, teigiama rašte. Šios lėšos VRK vertinimu yra laikytinos LSDP išlaidomis.

Syso reklamos radijuje finansavimas sukėlė klausimų

Algirdas Sysas

Per Seimo rinkimus Šeškinės rinkimų apygardoje kandidatavusio Algirdo Syso politinės kampanijos išlaidos sudaro 94,64 proc. limito (20 000 Eur).
Jo politinė kampanija finansuota išimtinai LSDP lėšomis. 2016 m. rugsėjo 19 d. LSDP į jo politinės kampanijos sąskaitą pervedė 18 119,34 Eur sumą. Ši suma tą pačią dieną buvo pervesta UAB „Reklamos ekspertai“. Pagal A. Syso politinės kampanijos sąskaitos išrašą tą dieną daugiau mokėjimų, išskyrus banko mokesčius už minėtus pavedimus, nebuvo, teigiama rašte.

UAB „Reklamos ekspertai“ skleidė politinę reklamą per radijo stotis „Lietus“ ir „M-1“.

UAB „Reklamos ekspertai“ pateikti šios įmonės pagamintų siužetų planuotų transliuoti ir transliuotų, kurie TNS LT, UAB12 duomenimis buvo transliuoti ne tik per radijo stotis M-1 bei Lietus, bet ir per kitas radijo stotis, tekstai yra identiški. Tik vienu atveju pažymėta, kad
apmokėta iš LSDP, kitu atveju – iš A. Syso politinės kampanijos sąskaitos. Už šių siužetų gamybą UAB „Reklamos ekspertams“ apmokėjo UAB „PIAR“. VRK neturi duomenų, kad sutartį su šia įmone būtų sudaręs A. Sysas.

Reklamos ekspertų atsakymas ir klipų turinys, leidžia daryti išvadą, kad iš A. Syso politinės kampanijos sąskaitos buvo apmokėta LSDP politinė reklama, teigiama VRK rašte.

Kirkilas sakė, kad viskas vyko su partijos vadovybės žinia

Gediminas Kirkilas

Dabar jau atskilusios „socdarbiečių“ partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas gavo 10 355,30 Eur iš LSDP banko sąskaitos rinkimų agitacijai ir gautą sumą pervedė dienraščiui „Lietuvos žinios“ ir tokiu būdu apmokėjo 2016 m. Seimo rinkimų LSDP daugiamandatės apygardos kandidatų sąrašo politinės kampanijos išlaidas. Jo, kaip ir A. Syso, politinė kampanija finansuota išimtinai LSDP lėšomis.

Už tokio pačio tipo jo ir kitų kandidatų politines reklamas šiame dienraštyje sumokėjo partija.

G. Kirkilas atsakyme VRK teigė, kad „LSDP rinkimų štabe jau rugsėjo pradžioje buvo aktyviai diskutuojama tiek dėl pačios LSDP, tiek LSDP
vienmandatininkų politinės reklamos“, nurodė, kad pinigų skyrimą „vienmandatininkams“ patvirtinto LSDP prezidiumas.

Be to, pažymėjo, kad skelbti politinę reklamą su leidėju buvo susitarta žodžiu iki minėto LSDP prezidiumo sprendimo. Taip pat G. Kirkilas nurodė, kad pinigus dienraščiui „Lietuvos žinios“ pervedė iškart, kai gavo iš LSDP sąskaitos ir jau spalio 1 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ politinę reklamą spausdino, t. y. iki pirmojo rinkimų turo.

Jo reklama dienraštyje taip pat pripažinta partijos politine reklama.

Kliuvo ir kitų narių reklamos

VRK politine reklama pripažino ir kitų partijos kandidatų į Seimą informaciją paskelbtą regioninėje spaudoje. Pavyzdžiui, Jonas Talmantas paskelbė reklaminį straipsnį Skuodo laikraštyje „Mūsų žodis“, Justas Pankauskas – straipsnį ir sveikinimus laikraštyje „Kėdainių mugė“ ir „Rinkos aikštė“, Lina Kujalytė – sveikinimus laikraštyje „Mūsų Ignalina“.

Nustatyta atvejų, kai kandidatai apmokėjo kitų kandidatų arba partijos politinę reklamą.

Pavyzdžiui, Justas Pankauskas apmokėjo partijos reklamą dienraštyje „Vakaro žinios“, kandidatų Dainiaus Budrio, Lilijos Petraitienės, Benedikto Petrausko reklamas dienraštyje „Vakarų ekspresas“.

Darius Razmislevičius apmokėjo partijos politinę reklamą tinklapyje „Lrytas.lt“, Birutė Vesaitė – partijos ir kandidačių Rasos Šnapštienės, Orintos Leiputės, Ramintos Popovienės politinę reklamą dienraštyje „Kauno diena“, Albinas Ežerskis – partijos reklamą laikraštyje „Šilalės artojas“.

Ne visada bendradarbiavo noriai

Ataskaitoje matyti atvejų, kai partijos nariai vengė bendradarbiauti su VRK. Pavyzdžiui, L. Jonausko atveju pažeidimų. Tačiau, aiškindamiesi lėšų klausimą ekspertai konstatavo, kad L. Jonausko atsakymai nėra konkretūs, ne visiškai sutampa su skyriaus pateikta informacija.

Arba Antano Vinkaus atveju – VRK atstovai, tikslindamiesi informaciją, bandė skambinti LSDP rašte nurodytu telefonu, viešai skelbiamu LSDP Kretingos skyriaus pirmininko numeriu, tačiau niekas neatsiliepė.
LSDP komunikacijos skyriaus darbuotojas pažadėjo, kad perduos inormaciją, kad atsakingi asmenys susisiektų su VRK, tačiau skambučio net ir pakartotinai kreipusis nebuvo sulaukta.

Paluckas tikino, kad partija išgyvens

LSDP pirmininkas G. Paluckas DELFI teigė, kad bėdos su VRK dar neblogiausia, ką jo partija paveldėjo.

„Tai nėra blogiausia, ką mes paveldėjome. Prarastas žmonių pasitikėjimas, ideologinė, reputacinė krizė yra daug didesni nuostoliai, bet mes su jais tvarkomės ir sprendžiame. O finansinius dalykus be jokios abejonės irgi išspręstume, jeigu būtų nuspręsta taikyti tokias sankcijas (atimti dotaciją – DELFI)“, – DELFI sakė G. Paluckas.

Vis dėlto, jis nesutinka su VRK ekspertų vertinimu, ir žada gintis tiek pačioje VRK, tiek, jeigu prireiks, teisme.

Buvusį partijos pirmininką stebina VRK ekspertų vertinimai

Dabar jau iš partijos pasitraukęs buvęs jos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad įtarimai, kad LSDP galimai pažeidė rinkimų finansavimo įstatymą jį liečia tiesiogiai, nes kalbama apie 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją, kai jis dar buvo LSDP vadovu.

„Atsakomybės nesikratau, tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ekspertų vertinimai, švelniai tariant, stebina. Stebina, net ir pripratusius prie dvigubų standartų. Kodėl panaši situacija, susijusi su lėšų panaudojimu rinkimuose, vienų politinių jėgų atžvilgiu vertinama vienaip, o kitų – visiškai kitaip?“, – retoriškai klausė A. Butkevičius.

Jis tai vertina kaip puolimą, kurį reikėtų vertinti „bendro puolimo prieš politines partijas kontekste“.

„Reikia tai matyti ir adekvačiai reaguoti. Ir jau ko solidžios partijos pirmininkui tikrai nederėtų daryti, tai viešai aimanuoti gauto palikimo, kuris, suprask, labiausiai ir prisidėjo prie to, kad LSDP per pastaruosius metus patyrė išskirtinius politinius, įvaizdinius ir reputacinius nuostolius. Tas katastrofiškas netektis, prarastą žmonių pasitikėjimą, beje, pripažįsta ir G. Paluckas, leisdamas suprasti, kad dėl visko kalti „anie“, – savo komentare rašė A. Butkevičius.

Jis įkando G. Paluckui, ir priminė, kad dalis istorijoje minimų asmenų tebėra partijoje ir dabar.

„Nenoriu viešai aiškintis, kokį palikimą savo laiku paliko buvęs LSDP atsakingasis sekretorius G.Paluckas. Nesivelsiu į ginčą svarstydamas, ar Socialdemokratų partijos vadovas, Vilniaus mieste dirbdamas liberalų komandoje, turėjo moralinę teisę kelti ultimatumus parlamentarams, likti LSDP ar valdančiojoje koalicijoje Seime.

Tik priminsiu, kad tarp galimai pažeidusių rinkimų finansavimo įstatymą VRK minimi socdemai Auksė Kontrimienė, Justas Pankauskas, Linas Jonauskas, Darius Razmislevičius, Birutė Vėsaitė ir dabar LSDP užima aukštas vadovaujančias pozicijas. Ar jie taip pat yra „anie“ ir „sunkus palikimas“? Jei taip, tuomet sunkiausia palikimo dalis tikrai
yra likęs G.Palucko partijoje Algirdas Sysas, kuris 2016 m. Seimo rinkimuose buvo LSDP rinkimų štabo vadovu, tiesiogiai atsakingu už rinkimų kampanijos finansų tvarkymą“, – rašė A. Butkevičius.

Jis ragino neskirstyti socialdemokratų į „tuos“ ir „anuos“, o kartu „atsispirti spaudimui tam tikrų politinių jėgų, kurios suinteresuotos susilpninti socialdemokratus ir politiniame spektre užimti jų vietą“.