Policijos atstovas spaudai antradienį informavo, kad vasarį dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) nustatytų faktų pradėtas tyrimas buvo nutrauktas.
„Nusikaltimo nebuvo“, – sakė Kristofas Galas Vengrijos naujienų agentūrai MTI.
Tyrimo Vengrijoje baigtis „stebina“, nes OLAF ataskaitoje esama „tvirtų įrodymų“, sakė Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Inge Graessle.
Toks sprendimas „palieka ir sustiprina abejones dėl Vengrijos teisėsaugos institucijų nepriklausomumo ir didina poreikį turėti realią priemonę ES finansiniams interesams ginti ateityje“, parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Sausį OLAF pranešė nustačiusi „rimtų pažeidimų“ ir „interesų konfliktą“ dėl gatvių apšvietimo projektų, kuriuos įgyvendinant dalyvavo įmonė, kurią anksčiau kontroliavo V. Orbano žentas.
OLAF tyrimą vykdė dėl dešimčių milijonų eurų vertės sutarčių modernizuoti gatvių apšvietimą. Dalį šių darbų finansavo ES. Sutartys 2011–2015 metų laikotarpiu buvo pasirašytos su įmone „Elios“.
Tuo metu vienas iš „Elios“ savininkų buvo Istvanas Tiborczas – V. Orbano vyriausios dukters vyras. Kitas „Elios“ savininkas buvo vyras, kuriam taip pat priklausė įmonė, patarinėjusi vietos valdžiai dėl viešųjų konkursų. Tai iškėlė klausimų dėl galimo interesų konflikto.
2015-aisiais I. Tiborczas pardavė jam priklausiusias įmonės akcijas.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, I. Tiborczui taip pat priklauso daug nekilnojamojo turto, įskaitant kelias pilis ir viešbučius. Dalis šio nekilnojamojo turto priklauso jam tiesiogiai, kitus objektus jis valdo per kitus žmones.
V. Orbano kritikai seniai kaltina premjerą sukūrus korupcinę sistemą, iš kurios pelnosi jo artimi bendražygiai. Vyriausybė tai kategoriškai neigia.
2010 metais sugrįžęs į valdžią, V. Orbanas paskyrė generaliniu prokuroru Peterį Poltą – artimą savo sąjungininką ir buvusį premjero valdančiosios partijos „Fidesz“ narį.
Opozicija taip pat pasmerkė policijos sprendimą nutraukti tyrimą ir sakė, kad jis rodo, jog tam tikri žmonės yra „neliečiami“.
Trečiadienį opozicijos politikai paragino Vengriją tapti Europos prokuratūros (EPPO) nare. Ši nepriklausoma Bendrijos institucija kovoja su sukčiavimu ir korupcija ES paramos srityje.
Vengrija yra viena iš šešių ES valstybių, neprisijungusi prie EPPO.
Vengrija, kasmet gaunanti milijardus eurų iš ES vystymo fondų, tvirtina, kad narystė EPPO pažeistų šalies suverenitetą.
Budapešto atsisakymas jungtis prie EPPO paskatino nepriklausomus vengrų įstatymų leidėjus inicijuoti parašų rinkimo akciją. Tikimasi, kad surinkus milijoną parašų vyriausybė bus priversta pakeisti savo poziciją.