Įmonė priklauso mažai žinomam verslininkui, susijusiam su kontroversišku Ukrainos politiku ir buvusiu energetikos ministru Jurijumi Boiko, atlikę bendrą tyrimą nustatė anglų kalba leidžiamas Ukrainos laikraštis „Kyiv Post“ ir nepriklausomas tiriamosios žurnalistikos atstovas Grahamas Stackas.
Nepaisant projekto masto, jį gaubia paslaptis, atsižvelgus į tai, kad projektą užsakiusi tokia nedidelė, miglos gaubiama kleptokratiško režimo Afrikos valstybė. Tuo tarpu bendrovės dokumentai rodo, kad ji galėjo sumokėti per 90 mln. eurų už neaiškias paslaugas mažai žinomoms įmonėms, tarp jų – ginklų prekiautojai ir metalo laužo įmonei, priklausančiai garsiam Lietuvos sportininkui, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentui Eimantui Skrabuliui.
Stambaus masto projektas
2011 metais nežinoma Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Duglas Alliance“, kurios savininkai ir personalas – ukrainiečiai, pasirašė sutartį su Pusiaujo Gvinėjos vyriausybe statyti „Sendje“ hidroelektrinę ant Velės upės, apie 40 kilometrų nuo didžiausio šalies miesto Batos. 200 megavatų pajėgumo „Sendje“ turėjo būti didžiausia elektros energiją generuojanti jėgainė šalyje.
Užtvankos statybų pradžios ceremonijoje, vykusioje 2012 metais, dalyvavo šalies autokratinis vadovas Teodoro‘as Obiangas Nguema Mbasogo‘as ir Ukrainos vyriausybės atstovai. Bet praėjo šešeri metai, o „Sendje“ hidroelektrinė vis dar nepastatyta. Ambicingas projektas netrukus susidūrė su finansiniais sunkumais.
Projektą užbaigti iš pradžių planuota 2015 metais, vėliau terminas buvo nukeltas iki 2017-ųjų vidurio, ir galiausiai 2016 metų vasarį statybos, tik įpusėjusios, buvo įšaldytos. „Duglas Alliance“ pareiškė, kad klientas esąs jai skolingas ir sustabdė projekto darbus. Savo ruožtu, Pusiaujo Gvinėjos vyriausybė kaltę dėl projekto stabdymo suvertė naftos kainų krizei, esą smarkiai sumažėjusios pajamos iš naftos.
Bet vos po dvejų metų, 2018 metų kovą, paskelbta, kad Pusiaujo Gvinėja ir „Duglas Alliance“ pasiekė susitarimą dėl skolos sureguliavimo ir statybų pratęsimo, - bet jau už didesnę kainą.
Iš pradžių „Sendje“ projektas buvo įvertintas 447 mln. eurų. Šių metų kovą Pusiaujo Gvinėja įvardino bendrą projekto kainą, kuri dabar siekia 630 mln. eurų.
Vyriausybė pranešė sumokėjusi „Duglas Alliance“ 299,5 mln. eurų už jau atliktą darbą ir pažadėjo atseikėti dar 330,5 mln. eurų už antrą, dar neužbaigtą projekto dalį, skelbta Pusiaujo Gvinėjos vyriausybės pranešime spaudai. Tačiau šie skaičiai vėliau iš pataisyto pareiškimo buvo panaikinti.
Pareiškime teigta, kad Pusiaujo Gvinėjos pareigūnai pasirašė sutartį su „Duglas Alliance“, kurioje įsipareigojama sureguliuoti Jungtinės Karalystės įmonės nurodytas skolas. Trys šaltiniai, vienas su kitu nesusiję, patvirtino, kad projekto darbai atnaujinti.
Nauja bendrovė
„Duglas Alliance“ nebuvo akivaizdi kandidatė į projekto rangovus. Bendrovė, regis, neturi jokios patirties hidroelektrinių statyboje, - ar apskritai pramoninių objektų statyboje. Nėra jokių įrašų apie jos ankstesnius darbus prie bet kokių projektų.
Ir vis dėlto, savo tinklalapyje „Duglas Alliance“ giriasi daugiau nei 20-ies metų patirtimi statant hidroelektrines ir vykdant kitokius pramoninių objektų projektus, nors įmonė įsteigta Londone tik 2009 metais. Jos apraše nėra minimi jokie konkretūs projektai.
Bendrovės profilyje britų draugijos „British Dam Society“ svetainėje minima įmonės personalo patirtis [Britų užtvankų draugija „British Dam Society“ – pelno nesiekianti organizacija, kurios narystė atvira visiems už 375 britų svarų sterlingų metinį mokestį]: „Duglas Alliance“ darbuotojai dalyvavo svarbių pramonių ir elektros energijos gamybos objektų statyboje įvairiose pasaulio valstybėse – Afrikoje, Irane, Indijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir kitose šalyse“.
Vis dėlto nepatyrusiai bendrovei pavyko sudaryti multimilijoninę sutartį jau antrais savo egzistavimo metais. Galbūt jai padėjo ryšiai su Ukraina.
Įvairiapusių talentų žmogus
„Duglas Alliance“ generalinis direktorius ir savininkas Jurijus Potijko užsiėmimų bei pareigų turi su kaupu. Jis vienas iš privataus Kroko universiteto Kijeve steigėjų, be to, dėstantis jame ekonomiką. J. Potijko turi įvairių smulkiojo verslo interesų. Jis yra „Dorado Alliance“, ukrainiečių kontroliuojančiosios bendrovės, savininkas ir generalinis direktorius. J. Potijko dalyvauja ir ginklų versle. Jis vienintelis nurodytas „Infora Limited“, Kipre užregistruotos tarptautinės ginklų prekybos bendrovės, direktorius. Tarptautinės taikos informavimo tarnybos (IPIS), visuomeninės organizacijos, tiriančios ginklų prekybą, duomenimis, minėta įmonė tiekė ginklus Pusiaujo Gvinėjai 2009 metais.
J. Potijko, kuris niekad nėra davęs jokio interviu ir Ukrainoje beveik nežinomas, daugybę kartų atsisakė kalbėtis su žurnalistais apie projektą.
„Turite suprasti, kad tai ne mano projektas, - sakė jis. - Jei tai būtų mano privatus projektas, galėčiau su jumis apie jį diskutuoti. Tai valstybinis konkrečios šalies, Pusiaujo Gvinėjos, projektas. Turėtumėte visu klausimus adresuoti jiems“.
„The Kyiv Post“ nesulaukė jokių reakcijų iš Pusiaujo Gvinėjos pareigūnų, nors buvo daug kartų mėginta su jais susisiekti.
Apie „Sendje“ projektą Ukrainoje neskelbiama, nors jis greičiausiai didžiausias Ukrainos verslo projektas, vykdomas užsienyje. Tačiau projektui pavyko gauti paramą iš Jurijaus Boiko, prieštaringo Ukrainos politiko, kuris kaip tik tuo metu, kai buvo pasirašyta „Sendje“ sutartis 2011 metais, ėjo šalies energetikos ministro pareigas. Be to, jis buvo J. Potijko politinis vadovas. Abu vyrai buvo Kijevo regioninės tarybos nariai, atstovaujantys Regionų partijai, politinei iš Ukrainos pasprukusio buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus partijai. J. Boiko vadovavo Kijevo srities partijos skyriui, tuo pat metu užimdamas įvairius aukštus vyriausybės postus 2008-2014 m. laikotarpiu.
Be to, J. Potijko buvo vienas iš J. Boiko rinkimų kampanijos vadovų per 2014 metų Ukrainos prezidento rinkimus. J. Boiko savo kandidatūrą atsiėmė prieš rinkimus. Dabar būdamas Ukrainos parlamento narys, J. Boiko yra vienas iš penkių potencialiausių pretendentų į Ukrainos prezidento postą per ateinančius 2019 m. kovą vyksiančius rinkimus, nors jis dar nepaskelbė, ar rinkimuose dalyvaus.
Romanas Čelnokovas, Pusiaujo Gvinėjos garbės konsulas Ukrainoje, pripažino G. Stackui, jog Ukrainos energetikos ministerija stipriai rėmė „Duglas Alliance“ paraišką dėl užtvankos projekto.
„Hidroelektrinės statybų idėją stipriai palaikė Ukrainos energetikos ministerija, - sakė R. Čelnokovas. – Kai statybos prasidėjo, Pusiaujo Gvinėjos energetikos ministras reguliariai lankėsi Kijeve. Jie nebūtų pasirašę sutarties su „Duglas“, jeigu Ukrainos energetikos ministerija nebūtų rėmusi“.
Kai telefonu buvo susisiekta su J. Boiko spaudos sekretoriumi Oleksandru Kolodij, šis paneigė, kad J. Boiko turįs kokių nors ryšių su „Sendje“ projektu.
J. Boiko vyriausybėje praleisti metai siejami su keliais didžiausiais per visą Ukrainos istoriją korupcijos skandalais. Kol jis ėjo energetikos ministro pareigas, iš valstybinės Ukrainos energetikos bendrovės „Naftogaz“ buvo išviliota per milijardą dolerių, kaip parodė teismo bylų prieš „Naftogaz“ vadovus, kuriuos paskyrė J. Boiko, medžiaga.
Didelė dalis tų pinigų nukeliavo fiktyvioms Jungtinės Karalystės įmonėms – kurios, kaip ir „Duglas Alliance“, veikė kaip „generalinis rangovas svarbiausioms investicijoms“, ištraukiant lėšas fiktyviems subrangovams, - čia reiktų prisiminti ir liūdnai pagarsėjusią istoriją, kai pinigai buvo plaunami per valstybinius pirkimus perkant gręžimo bokštus: 2011 metais Ukrainą sukrėtė didžiulis korupcijos skandalas, kai valstybinė įmonė „Čiornomorneftegaz“ nusipirko iš britų firmos tarpininkės gręžimo platformą už 400 mln. JAV dolerių, tuo tarpu tokį pat įrenginį už 250 mln. JAV dolerių įmonei siūlė nusipirkti pagamintą Singapūre.
Ši negraži istorija buvo pavadinta „Boiko bokštu“, pagal energetikos ministro Jurijaus Boiko pavardę, kuris ir uždegė žalią šviesą šiam sandoriui. Tačiau asmeniškai J. Boiko nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Jo globėjas V. Janukovyčius ir jo artimiausi sąjungininkai paspruko iš Ukrainos po Maidano revoliucijos 2014 m. vasarį, bet J. Boiko liko ir buvo perrinktas į parlamentą kaip vienas iš opozicinio bloko, išformuotos V. Janukovyčiaus Regionų partijos įpėdinės, lyderių.
Oleksejus Šalaiskis, vienas iš kovos su korupcija priežiūros institucijos „Naši Groši“ steigėjų, nustačiusios „Boiko bokštų“ machinacijas 2011 metais, teigė, kad „Sendje“ įmonės statyba, kurios ėmėsi „Duglas Alliance‘, jam priminė kitą žinomą schemą: 2004 metais įkurtą bendrovę „RosUkrEnergo“ (RUE), paritetiniais pagrindais priklausiusią Rusijos dujų monopolijai „Gazprom“ ir Ukrainos oligarcho Dmitrijaus Firtašo grupei „Group DF“.
„Susitarimas pasiektas tarp dviejų valstybių, bet privati įmonė vykdo projektą ir susižeria pelną“, - teigė O. Šalaiskis.
Vieši šaltiniai užsimena, kad J. Boiko ir jo vadovaujama energetikos ministerija galėjo būti susijusi su sutarties sudarymu Pusiaujo Gvinėjoje – nors „Duglas Alliance“ teisiškai yra birtų įmonė, ne Ukrainos.
2011 m. kovą, netrukus po to, kai „Duglas Alliance“ buvo suteikta teisė sudaryti sutartį, J. Boiko susitiko Kijeve su Pusiaujo Gvinėjos energetikos ministru, kuris buvo atsakingas už projektą, rodo Ukrainos užsienio ministerijos duomenys. Turima informacija, maždaug po metų J. Boiko pavaduotojas Volodymyras Makucha dalyvavo „Sendje“ projekto statybų pradžios ceremonijoje.
2012 m. rugsėjį Pusiaujo Gvinėjos vyriausybės spaudos pranešime paskelbta, kad J. Boiko asmeniškai dalyvavo Ukrainos-Pusiaujo Gvinėjos verslo forume šalies sostinėje, Malabo mieste, kartu su ekonomikos ministru Celestino‘u Obiangu. J. Boiko dalyvavimą verslo forume patvirtino Volodymyras Ščelkunovas, Ukrainos tarptautinių prekybos rūmų komiteto (UCICC) prezidentas, kuris taip pat dalyvavo minėtame susitikime. J. Potijko buvo UCICC atstovas Pusiaujo Gvinėjai. Šiandien J Boiko spaudos sekretorius neigia, kad J. Boiko dalyvavo tame verslo forume.
Ukrainos energetikos ministerija dabar tvirtina neturinti „jokių įrašų“, susijusių su „Sendje“ projektu, - neva „oficialus“ Ukrainos dalyvavimas šioje istorijoje iš tiesų tebuvo privati J. Boiko iniciatyva.
Šiek tiek apie režimą
Pasirinkdama Pusiaujo Gvinėją, „Duglas Alliance“ nusprendė kurti verslą vienoje iš liūdniausiai pagarsėjusių kleptokratinio režimo valstybių pasaulyje, - pagal „Transparency International“ įvertintą korupcijos suvokimo indeksą Pusiaujo Gvinėja yra viena iš labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje.
Šalies prezidentas Teodoro‘as Obiangas Nguema Mbasogo‘as - ilgiausiai pareigas einantis prezidentas pasaulyje. Nedidelės, bet gausius naftos išteklius turinčios šalies lyderis valstybę valdo nuo 1979 metų, kai karinio perversmo metu iš sosto išvertė savo dėdę. Obiangų šeima buvo apkaltinta savinantis nafta turtingos šalies turtus, taip pasmerkiant 1,2 mln. gyventojų gyventi skurde. Jo sūnus Teodorinas, kuris eina šalies viceprezidento pareigas, buvo už akių nuteistas Prancūzijos teisme 2017 m. spalį dėl neteisėtų lėšų panaudojimo prabangioms prekėms ir nekilnojamam turtui įsigyti Prancūzijoje. Antrasis T. Obiango sūnus Gabrielis vadovauja šalies Kasybos, pramonės ir energetikos ministerijai.
Režimo kritikai tvirtina, kad, nesumokėjus pakišų Obiango administracijai ar nepasidalijus įmonės akcijų paketu su vyriausybe, neįmanoma vykdyti jokio verslo ar sudaryti bent kokią verslo sutartį šalyje. Tačiau atrodo, kad bendrovė „Duglas Alliance“ nesidalijo akcijomis su vyriausybe.
Kad ir pasirašiusi šimtų milijonų eurų vertės sutartį, „Duglas Alliance“ pirmuosius ketverius metus audito ataskaitas teikė kaip Londone veikianti maža įmonė, tol, kol sudarė „Sendje“ sutartį. Iki 2015 metų įmonė net neturėjo savo svetainės. Bet 2015 metais šis tas pasikeitė. „Duglas Alliance“ nustojo skelbtis kaip smulkios įmonės statusą turinti bendrovė, ir tuomet ji jau turėjo pateikti nepriklausomą audito ataskaitą ir revizuoti savo ankstesnių metų ataskaitas. Pavyzdžiui, patikslintose 2012 metų ataskaitose bendrovė parodė banko sąskaitoje turinti 19,5 mln. eurų, nors pirminėse ataskaitose buvo minima viso labo 1 240 britų svarų.
Gali būti, kad tokią staigią reviziją paskatino pokyčiai „Duglas Alliance“ bankinių operacijų sistemoje. Iki tol ji naudojosi „Danske Bank“ Estijos padaliniu, bet stambaus masto pinigų plovimo skandalas, nuskambėjęs tais metais, privertė banką „nutraukti ryšius su klientais-nerezidentais, kurie negali dokumentais pagrįsti teisėto tikslo laikyti sąskaitą Estijoje“, kaip kad skelbta „Danske Bank“ pareiškime.
2015 metais „Duglas Alliance“ įsteigė padalinį Estijoje, greičiausiai taip tikėtasi, kad ji bus priskirta prie klientų-rezidentų ir tada galės atnaujinti bankininkystę „Danske Bank Estonia“ padalinyje.
Nepriklausomas „Duglas Alliance“ auditas taip pat atskleidė visą seriją sandorių, susijusių su J. Potijko ginklų prekybos bendrove „Infora Limited“.
2015 m, kovo 1 d.- 2016 m. vasario 29 d. (tą dieną buvo įšaldytas projektas) laikotarpiu „Duglas Alliance“ tariamai nusipirko 43 mln. eurų vertės neįvardintų „paslaugų“, susijusių su „Sendje“ hidroelektrinės projektu, iš giminingos įmonės-partnerės.
Susisiekus telefonu su J. Potijko, šis atmetė klausimus dėl mokėjimų, aiškindamas, jog „informacija gauta iš nepatikrintų šaltinių“, nors duomenys buvo gauti iš pačios „Duglas Alliance“ audito bylų.
„Šie duomenys neteisingi, - tikino J. Potijko. – Ir kokiu pagrindu jūs tuo domitės? Tai privati bendrovė“.
„Duglas Alliance“ darbuotojai, komentuodami ginklų prekiautojos „Infora Limited“ vaidmenį Afrikos statybos projekte, pateikia vienai kitai prieštaraujančias versijas.
Pasak Volodymyro Gumeniuko, atsakingo už saugumą, „Infora Limited“ teikė sprogmenis ir vykdė sprogdinimo darbus statybos aikštelėje. Tuo tarpu buvęs „Duglas Alliance“ technikos skyriaus vadovo pavaduotojas Jevgenijus Belinskis, prižiūrėjęs statybos aikštelę, teigė, kad ginklų prekiautoja buvo atsakinga tik už saugumą teritorijoje.
Ryšys su Lietuva
Kaip rodo dokumentai, prie kurių priėjo Pusiaujo Gvinėjos žurnalistas ir režimo kritikas Delfinas Mocache Massoko‘as, „Duglas Alliance“ parūpindavo stambias subrangos sutartis kitoms įmonėms, su kuriomis įmonės generalinis direktorius J. Potijko galėjo turėti asmeninių ryšių, bet kurios, panašu, neturėjo svarbaus vaidmens „Sendje“ projekte.
Laiške, išsiųstame į Pusiaujo Gvinėjos ambasadą Berlyne šių metų kovą, trys Lietuvoje veikiančios bendrovės tvirtino, esą tiekusios prekes ir paslaugas už „solidžią sumą“ bendrovei „Duglas Alliance“ ir „Sendje“ hidroelektrinės projektui.
Pasak D. M. Massoko, bendra suma, Lietuvos įmonių tvirtinimu, siekė 50 mln. eurų.
Neaišku, kokias paslaugas hidroelektrinės projektui Vakarų Afrikoje teikė Lietuvoje įsikūrusios įmonės – dvi metalo laužo prekiautojos, „Cosma GmbH“ ir „Martas IP“, ir verslo centro „Elektronas“ savininkas. Buvęs „Sendje“ projekto technikos skyriaus vadovo pavaduotojas J. Belinskis tvirtina niekad negirdėjęs apie jas.
Trijų įmonių Lietuvos advokatas Giedrius Murauskas atsisakė patvirtinti 50 mln. eurų skaičių, esą tai komercinė paslaptis. Elektroniniame laiške jis rašė, kad dalis nesumokėtos sumos dabar jau sumokėta remiantis kovą pasirašyta sutartimi ir kad visos trys įmonės teikė „finansines bei logistikos paslaugas“ bendrovei „Duglas Alliance“, taip pat „įrangą ir medžiagas“ statybos projektui.
„Duglas Alliance“ publikavo savo partnerių, dirbančių prie „Sendje“ projekto, sąrašą, - tarp jų , nurodyta Prancūzijos bendrovė „Alstom“ (dabar „General Electric“), kuri turėjo tiekti turbinas, ir Vietnamo įmonės, kurios atliko techninio pobūdžio statybos darbus. Bet „Infora Limited“ ir trys Lietuvoje įsikūrusios įmonės nebuvo įtrauktos į šį sąrašą, nors jos ir pretendavo į 90 mln. eurų už neįvardintas paslaugas.
Įdomu pažymėti, kad vienas iš „Duglas Alliance“ Estijos skyriaus direktorių ir vyriausiasis virėjas „Sendje“ statybos aikštelėje yra taip pat lietuvis Rimas Kedikas, kuris dirbo barmenu prabangiame E. Skrabulio viešbutyje. Be to, jis seniai bičiuliaujasi su J. Potijko šeima, sprendžiant iš nuotraukų jo feisbuko paskyroje.
J. Belinskis prisiminė, kad kai J. Potijko lankydavosi „Sendje“ statybos aikštelėje, jis daugiau laiko leisdavo su vyriausiuoju virėju R. Kediku nei su statybų vadovais.
E. Skrabulis sakė G. Stackui, esą „Sendje“ hidroelektrinės projektas absoliučiai būtinas Pusiaujo Gvinėjai, bet atsisakė komentuoti savo „asmeninį ar verslo gyvenimą“. R. Kedikas į klausimus per feisbuką nesureagavo.
